Estija pateikė pasiūlymą, kad 27 šalių blokas į bendrą fondą įneštų dar 4 mlrd. eurų ir nupirktų Ukrainai 1 mln. 155 mm kalibro sviedinių.
Ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad planas yra panašus į bendrą ES pirkimo schemą, pandemijos metu taikytą COVID-19 vakcinoms.
Tikimasi, kad pirmadienį Briuselyje susitikę ES užsienio reikalų ministrai pradės diskusijas šiuo klausimu.
Dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba; jis 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos metinių išvakarėse paskelbs raginimą skirti daugiau ginklų Kyjivui.
Keletas Europos diplomatų teigė, kad Estijos pasiūlymui iš esmės pritariama, tačiau artimiausiomis savaitėmis bus dirbama toliau, siekiant parengti konkretų planą.
„Tai paskatins diskusiją ir galbūt ši diskusija baigsis ne tuo, ką siūlo estai“, – sakė vienas diplomatas.
Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turi pateikti savo pasiūlymus, o gynybos ministrai šį klausimą išsamiau aptars kitą mėnesį.
ES šalys jau nusiuntė Ukrainai ginkluotės už milijardus eurų ir turėjo panaudoti savo atsargas, kad galėtų toliau ginkluoti Kyjivo pajėgas.
Ukrainą remiančios Vakarų šalys dabar stengiasi išspręsti kelis iššūkius: kaip užtikrinti nuolatinį šaudmenų tiekimą Kyjivui, Rusijai atnaujinant puolimą, ir kartu didinti savo gynybos pramonės produkciją.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas šią savaitę perspėjo, kad Ukrainos sunaudojamų šaudmenų skaičius „daug kartų viršija“ Aljanso narių gamybos apimtis.
Estijos apskaičiavimu, Ukrainos pajėgos per dieną paleidžia iki 7 000 artilerijos sviedinių. Tačiau manoma, kad Europos gynybos pramonė šiuo metu pagamina ne daugiau kaip po 25 000 sviedinių per mėnesį.
Ir ES, ir NATO skubiai siekia, kad jų gynybos pramonė padidintų gamybos apimtis, o tarp būdų, kaip paskatinti didesnę gamybą, minimi bendri pirkimai ir ilgesnės trukmės sutartys.