Tai pirmas kartas per pastaruosius tris dešimtmečius, kai Honkonge birželio 4 dieną uždrausta pagerbti aukas uždegant žvakes per akciją, paprastai pritraukiančią didžiules minias – taigi, Briuselis, kaip ir daugelis kitų sostinių, išreiškė savo susirūpinimą.
Griežtesnės Honkongo kontrolės siekiančiam Pekinui ruošiant šiam miestui naują saugumo įstatymą, kritikai kaltina policiją pasinaudojus koronaviruso pandemija kaip pretekstu uždrausti mitingą.
Pasak ES atstovės Virginie Battu-Henriksson, galimybė pagerbti Tiananmenio aukas Honkonge – vienintelėje Kinijos dalyje, kur buvo leidžiama organizuoti tokius renginius, – buvo „stiprus signalas, kad pagrindinės laisvės ir toliau saugomos“.
„Atkreipėme dėmesį į apribojimus, šiemet įvestus tiek Honkonge, tiek Makao dėl sveikatos priežasčių“, – Briuselyje sakė ji žurnalistams.
„Tikimės, kad Honkongo ir Makao žmonės vis dėlto galės tinkamai paminėti metines“, – kalbėjo V.Battu-Henriksson.
„Aiškus įsipareigojimas visapusiškai gerbti garantuotas teises ir laisves dabar yra svarbesnis nei bet kada anksčiau, atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius“, – pridūrė ji.
Anot V.Battu-Henriksson, ES tebeliūdi ir reikalauja teisingumo žuvusiesiems Tiananmenio aikštėje.
1989 metų pavasarį daugybė studentų ir darbininkų susirinko Tiananmenio aikštėje – Kinijos galybės simboliniame centre, kad pareikalautų demokratinių pokyčių ir priemonių prieš korupciją. Jų veiksmai įkvėpė protestus visoje šalyje.
Po septynių protestų savaičių vyriausybė birželio 4-ąją pasiuntė tankus ir kareivius, vaikiusius ir žudžiusius demonstrantus bei stebėtojus į aikštę vedančiose gatvėse. Tąsyk žuvo šimtai, o galbūt tūkstančiai žmonių, tačiau Kinijoje griežtai cenzūruojamos bet kokios diskusijos apie tuos įvykius.
Ginčas dėl mitingo įsiplieskė augant įtampai tarp Pekino ir Vakarų dėl autonomijos ir laisvių, suteiktų buvusiai britų kolonijai Honkongui pagal principą „viena šalis, dvi sistemos“.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, prieš savaitę patvirtinęs, jog Vašintonas nebelaiko, kad Honkongas turi autonomiją, kurią Pekinas buvo įsipareigojęs užtikrinti, pareiškė, jog Kinija mėgina užmauti apynasrį šiam tarptautiniam finansų centrui.
Kinija planuoja priimti įstatymą, kuris Honkonge uždraustų ardomosios veiklos ir atsiskyrimo aktus, pabrėždama, kad jai būtina kovoti su „terorizmu“ ir „separatizmu“.
Oponentai nuogąstauja, kad tokia priemonė nulems politinę priespaudą 1997 metais Didžiosios Britanijos Kinijai perduotame mieste, kuriam 50 metų laikotarpiui turėjo būti garantuotos išskirtinės laisvės ir autonomija.
Londonas pareiškė, kad pasiūlys milijonams honkongiečių vizas ir galimybę gauti Britanijos pilietybę, jei Kinija prastums minimą teisės aktą. Toks pareiškimas išprovokavo Pekino įtūžį.
