Nepaisant neseniai pasiektos pažangos taikos derybose tarp nesutaikomų priešininkų Armėnijos ir Azerbaidžano, kurie dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės kariavo du karus, naujos eskalacijos rizika išlieka didelė.
ES pareiškė, kad pirmadienį dvejiems metams siunčia civilinę misiją EUMA į Armėniją ir kad iš viso misijoje dirbs apie civilių 100 darbuotojų, įskaitant apie 50 neginkluotų stebėtojų.
„Tikslas – prisidėti prie stabilumo pasienio teritorijose“, – sakoma bloko pareiškime.
Iniciatyva, kurios paprašė Armėnija, išplečiama praėjusių metų pabaigoje dviem mėnesiams dislokuota 40 žmonių misija.
„Nuoširdžiai dėkoju ES ir valstybėms narėms už parodytą tvirtą solidarumą su Armėnija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Armėnijos prezidentas Vaagnas Chačaturianas.
Misijos tikslas – „prisidėti prie padėties deeskalacijos, stabilumo užtikrinimo ir, galiausiai, taikos regione atkūrimo“.
Sausio mėnesį Rusijos Užsienio reikalų ministerija apkaltino ES, kad siųsdama misiją į Armėniją ji siekia pakurstyti „geopolitinę konfrontaciją“.
Jerevanas pradėjo dislokavimą po to, kai apkaltino Baku vykdant „etninio valymo politiką“ ir verčiant etninius armėnus palikti separatistinį Kalnų Karabacho regioną.
Aplinkosaugos aktyvistais prisistatanti azerbaidžaniečių grupė nuo gruodžio vidurio blokuoja vienintelį kelią, jungiantį Kalnų Karabachą su Armėnija, protestuodama prieš, jų teigimu, neteisėtą kasybą.
Jerevano teigimu, dėl blokados kalnuotame regione, kuriame trūksta maisto, medikamentų ir degalų, kilo „visapusiška humanitarinė krizė“.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį pareiškė, kad Jerevanas pateikė Baku visiškos taikos sutarties projektą, kuriuo siekiama užbaigti dešimtmečius besitęsiantį Kaukazo kaimynių ginčą dėl Kalnų Karabacho.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas po, jo žodžiais tariant, konstruktyvaus susitikimo su N.Pašinianu Miunchene šeštadienį pareiškė, kad Baku svarsto Armėnijos pasiūlymus.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 000 gyvybių.
Dar vienas smurto protrūkis 2020 metais pareikalavo daugiau kaip 6 500 gyvybių ir baigėsi Rusijos tarpininkaujamomis paliaubomis, pagal kurias Armėnija atsisakė dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.
