Europos Komisija taip pat planuoja reguliuoti politinę reklamą ir užtikrinti geresnę apsaugą žurnalistams, kaip yra numatyta jos Demokratijos veiksmų plane.
„Dezinformacija nėra smulkmena... Mes kalbame apie tikrai pavojingas atakas“, – naujienų agentūrai AFP sakė EK pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova.
ES vykdomoji institucija planuoja stiprinti dabartinį kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, veikiantį nuo 2018 metų.
Šį dokumentą pasirašė „Google“, „Facebook“, „Twitter“, „Microsoft“ ir 2020 metų birželį – „TikTok“, taip pat reklamos platintojai.
Tačiau ES mano, kad šios reguliavimo priemonės šiuo metu nepakanka, todėl bus imtasi naujų instrumentų ir jie sutaps su ilgai lauktu Skaitmeninių paslaugų aktu (angl. Digital Services Act), kurį Komisija ketina pristatyti gruodžio 15 dieną.
EK, anksčiau pasmerkusi su COVID-19 pandemija susijusias dezinformacijos kampanijas, kurias, kaip įtariama, vykdo Rusija ir Kinija, siekia, kad galėtų už pažeidimus skirti finansines baudas užsienio agentams.
Ji taip pat nori padėti ES valstybėms narėms koordinuoti jų atsaką į užsienio agentų dezinformacines atakas.
Be to ES vykdomosios valdžios institucija nori didesnio platformų skaidrumo, kad jos atskleistų dezinformacijos šaltinius, jų algoritmus ir suteiktų platesnę prieigą prie duomenų tyrėjams.
Pilietinių teisių organizacija „Avaaz“ pareiškė, jog šis planas galėtų tapti sensacija, jeigu būtų numatyta platformų atsakomybė, aiškūs tikslai ir priežiūra.
„Arba jis gali likti neveiksmingu ketinimų pareiškimu“, jeigu platformos ir toliau pranešinės pagal jų pačių pasirinktus kriterijus, perspėjo „Avaaz“ kampanijos vadovas Luca Nicotra.
Komisija taip pat nurodė kitais metais siūlysianti naują įstatymą politinės reklamos reguliavimui.
„Mes norime, kad politinė reklama būtų kuo skaidresnė, kad aš kaip rinkėja žinočiau, kas man siunčia šią žinutę, kas už ją moka, koks jos tikslas“, – sakė V.Jourova.
