Bloko vykdomosios valdžios funkciją atliekanti Europos Komisija ne kartą stojo į ginčą su Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybe. Tokių konfliktų ypač padaugėjus po 2015-ųjų, kai prasidėjo migracijos krizė.
Vėliausi nesutarimai iškilo Bendrijoje nuskambėjus nuogąstavimams, kad Vengrija, Lenkija ir kitos posovietinės valstybės nusigręžia nuo demokratinių vertybių, kuriomis grindžiama ES.
EK pasmerkė kaip neteisėtą birželį priimtą įstatymą, pramintą „Sustabdyti Sorosą“ (Stop Soros), numatantį iki vienerių metų laisvės atėmimo bausmę už pagalbą asmenims, nelegaliai atvykusiems į Vengriją.
Briuselis išsiuntė Budapeštui „oficialų įspėjimą“ – tai yra procedūros, galinčios pareikalauti bloko aukščiausios instancijos Europos Teisingumo Teismo (ETT) įsikišimo, pirmasis etapas.
„Vengrijos valdžia turi du mėnesius, kad sureaguotų į Komisijos susirūpinimą“, – paskelbė EK.
Minėtas įstatymas pramintas „Sustabdyti Sorosą“, nes V.Orbanas ir jo vyriausybė liberalių pažiūrų JAV finansininką George'ą Sorosą kaltina masinės migracijos į Europą organizavimu. Pats Vengrijos žydų kilmės milijardierius ir filantropas šiuos kaltinimus neigia.
EK taip pat pareiškė, kad skundžia Vengriją ETT dėl 2015-ųjų gruodį pateiktų neišspręstų skundu, kad Budapeštas per ilgai laikė prieglobsčio prašytojus tranzito centruose ir netinkamai su jais elgėsi.
„Vengrijos įgyvendinta pasienio procedūra neatitinka ES įstatymų, nes nesilaikoma maksimalaus keturių savaičių laikotarpio, per kurį asmuo gali būti laikomas tranzito centre“, – nurodė institucija.
Europos Komisija pridūrė, Vengrijos pasienyje pažeidžiant ES įstatymus atgal išsiunčiami migrantai, net jeigu jie norėtų prašytis prieglobsčio.
Sekdama JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pavyzdžiu, Vengrijos valdžia trečiadienį paskelbė pasitraukianti iš vienos Jungtinių Tautų sutarties dėl migracijos. Anot Budapešto, šis tarptautinis susitarimas skatina žmonių judėjimą, keliantį „pavojų pasauliui“.
