Jau daug metų Europos Sąjunga žiūri į Lenkiją kaip į probleminį vaiką dėl jos prieštaringai vertinamos teismų sistemos reformos, Briuselio nuomone, keliančios grėsmę įstatymo viršenybei Lenkijoje. Tačiau Varšuva tvirtina, kad reformos būtinos siekiant išgyvendinti korupciją teismų sistemoje.
Konfrontacija paaštrėjo praėjusį mėnesį, Lenkijos Konstituciniam Tribunolui užginčijus Europos Sąjungos teisės viršenybę. Europos aukščiausios instancijos teismas įpareigojo Lenkiją mokėti po 1 mln. eurų per dieną kaip baudą už nurodymo laikinai įšaldyti naujai įvestą teisėjų drausminimo sistemą nevykdymą.
Tačiau panašu, kad dabar, Bendrijai susiduriant su migrantų banga Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, šis ginčas atsidūrė antrame plane.
Tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų, šaltu oru yra įstrigę laikinai įrengtose stovyklose prie Lenkijos sienos vildamiesi patekti į ES. Vakarai dėl šios krizės kaltina Baltarusiją, kaip siekiančią suskaldyti ES ir atkeršyti už jai taikomas sankcijas. Minskas kaltinimus atmeta.
„Dėl šios krizės Lenkija tikrai sulaukė ES užuojautos. [Europos] Komisija palaikė vyriausybę, ir dauguma valstybių narių solidarizavosi su Lenkija“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Marcinas Zaborowskis.
„Europos viešoji nuomonė taip pat didžiąja dalimi palaiko Varšuvą šiuo klausimu, ypač dėl stiprėjančių antiimigracinių nuotaikų“, – sakė tarptautinių reikalų studijų centro „Globsec“ politikos vadovas.
Nors būtinybė užtikrinti sienos saugumą nustelbė nesutarimus dėl teisinės valstybės principų, apžvalgininkai teigia, kad visi ženklai rodo, jog Briuselis nepaliks praeities nesutarimų praeityje.
„Nėra jokio ryšio tarp Varšuvos pozicijos pasienio konflikte supratimo demonstravimo ir kitų klausimų, toliau nuodijančių Lenkijos santykius su ES“, – sakė M.Zaborowskis.
„Lenkijos konfliktas su Europos (Sąjungos) Teisingumo Teismu ir Komisija dėl įstatymo viršenybės lieka neišspręstas, ir nėra jokių ženklų, kad ES institucijos apleistų savo poziciją“, – kalbėjo jis.
„Nuolaidžiavimo nebus“
Europos Komisija yra sustabdžiusi 36 mlrd. eurų išmokėjimą Lenkijai, siekiančiai gauti pinigų iš ES atsigavimo po pandemijos fondo, kol bus išspręsti ginčai dėl teismų.
Europos Parlamento pagrindinių politinių grupių vadovai šią savaitę bendru laišku kreipėsi į EK vadovę Ursula von der Leyen, ragindami blokuoti pinigų išmokėjimą, kol Lenkija nusileis.
ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas ketvirtadienį ir penktadienį rengia derybas šiuo klausimu Varšuvoje.
„Nebus jokio nuolaidžiavimo vyriausybei tik todėl, kad iškilo problema pasienyje“, – AFP sakė politologas Stanislawas Mocekas.
„Europos Sąjunga nenori sukurti precedento Lenkijos atveju, kai šalis yra kaip nors apdovanojama už jos neteisėtą veiklą“, – sakė Varšuvos privataus universiteto „Collegium Civitas“ vadovas S.Mocekas.
„Kita vertus, mes taip pat susiduriame su grėsme ES pasienyje, ir šiuo atveju yra sutarimas iš esmės, kad mes privalome ginti sieną. Taigi, tai yra du skirtingi klausimai“, – kalbėjo jis.
S. Mocekas pridūrė, jog, kalbant apie konfliktą dėl teismų, jo nuomone, Lenkija taip pat neatsitrauks, kadangi net problemos pasienyje atveju ji parodė, jog nori spręsti ją savaip.
„Lenkijos vyriausybė leido suprasti, kad nori ją išspręsti pati, be kokios nors aiškiai deklaruojamos ES valstybių ar Europos Komisijos pagalbos“, sakė S. Mocekas.
„Taigi, čia taip pat yra tam tikrų sąlygų, todėl manau, kad nebus švelnesnio požiūrio į ankstesnes problemas, tokias kaip baudos“, – nurodė jis.
