Rytų partnerystės projektas, įkurtas Čekijos sostinėje 2009 metais, turėjo skatinti demokratinius pokyčius šešiose pokomunistinėse šalyse, siekiant padidinti jų politinį stabilumą ir paversti teritoriją už rytinių ES sienų stabilių bei klestinčių demokratijų regionu.
ES mainais žadėjo sudaryti laisvosios prekybos sutartis su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, nustatyti švelnesnį vizų režimą ir suteikti kitokių paskatų.
Tačiau šios į rytus atgręžtos ES iniciatyvos gyvybingumas sukėlė abejonių, kai Rusija praeitą mėnesį aneksavo dalį Ukrainos teritorijos ir perspėjo nesutiksianti su jokiomis Vakarų valstybių pastangomis didinti savo įtaką tame strategiškai svarbiame regione.
„Dramatiški įvykiai Ukrainoje. .. įtikina mane, kad tęsti Rytų partnerystės projektą itin svarbu, plėtojant bendradarbiavimą tarp mūsų rytinių kaimynių ir ES“, – sakoma Čekijos prezidento Milošo Zemano pranešime, paskelbtame šios programos metinėms skirtame tinklalapyje prieš ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį susitikimą.
Praėjus penkeriems metams šio projekto ateitis atrodo neaiški, o jo uždavinius būtina iš esmės peržiūrėti, sako Rytų partnerystės programos ekspertė iš Lenkijos tarptautinių santykių instituto.
Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos ir Moldovos prezidentai, taip pat Ukrainos užsienio reikalų ministras planuoja susitikti su Čekijos, Austrijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos lyderiais.
Šį renginį boikotuoja tik Baltarusija, nes jo autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka nebuvo pakviestas.
Projektas, kuriam pradžią davė Lenkija ir Švedija, turi integruoti partnerius į ES ekonomiką, palengvinti vizų išdavimą, tuo pačiu stiprinant kovos su neteisėta migracija priemonės, taip pat padidinti valstybių energetinį saugumą.
Tačiau praėjus penkeriems metams šio projekto ateitis atrodo neaiški, o jo uždavinius būtina iš esmės peržiūrėti, sako Rytų partnerystės programos ekspertė iš Lenkijos tarptautinių santykių instituto.
„Ukrainos krizė parodė, kad Rusija nepasiruošusi ekonomiškai bendradarbiauti su ES Rytų partnerystės regione – ES projektus ji vertina kaip konkurenciją ir priešinasi jiems visomis priemonėmis“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP.
Kai kurios buvusios sovietinės respublikos šią partnerystę laiko keliu, vedančiu į narystę ES, tačiau 28 šalių Bendrija atrodo nelinkusi priimti naujų narių, ypač nerimaudama dėl galinčios padidėti imigracijos.
Gruzija ir Moldova praeitų metų pabaigoje žengė pirmąjį žingsnį narystės link, parafavusios asociacijos sutartis su ES per Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimą Vilniuje.
Tačiau Gruzija ir Moldova praeitų metų pabaigoje žengė pirmąjį žingsnį narystės link, parafavusios asociacijos sutartis su ES per Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimą Vilniuje.
Armėnija tokios sutarties atsisakė, o Ukraina, padariusi didžiausią pažangą integracijoje su ES, apstulbino ES, paskutinę minutę nusprendusi nepasirašyti asociacijos sutarties.
Tas atsisakymas išprovokavo tris mėnesius trukusius eurointegracijos šalininkų protestus, atvedusios prie dabartinės Ukrainos krizės, per kurią Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.
„Laikas nuo laiko girdime ES šalyse sakant, kad Rytų partnerystė buvo klaida, nes ji “išprovokavo„ Rusiją veikti agresyviai“, – sakė Slawomiras Debskis, Varšuvoje įsikūrusio Lenkijos ir Rusijos dialogo bei supratimo centro direktorius.
„Skelbiantys tokias pažiūras nesuvokia, kad Rusija kovoja ne tik prieš vieną arba kitokią ES politiką, bet ir prieš demokratinę sistemą, atsispindinčią visoje ES veikloje“, – pridūrė jis.
Tačiau kai kurie ekspertai yra įsitikinę, kad ši ES programa jau yra žlugusi.
„Rytų partnerystės projektas, koks jis buvo sukurtas prieš penkerius metus, iš tikrųjų virtęs griuvėsiais, – sakė Prahoje įsikūrusio Tarptautinių santykių instituto direktorius Petras Kratochvilas. – Galime netgi sakyti, jog jis miręs.“
Pasak P.Kratochvilo, realios ES pagalbos stygius ir korupcija buvusiose sovietinėse respublikose yra vieni iš pagrindinių veiksnių, nulėmusių šios programos nesėkmę. Tačiau svarbiausiu veiksniu jis laiko Rusijos pastangas nuo 2012 metų „intensyviai kovoti prieš didėjančią ES įtaką tame regione ir ypač prieš Rytų partnerystę“.
Būtinas pertvarkymas
Ukrainos naujoji vyriausybė žada toliau eiti proeuropietišku keliu, kuris mažiau populiarus kitose šalyse partnerėse.
Tie dalykai nepriklauso vien nuo ES valios gilinti integraciją su kaimynėmis, tačiau taip pat nuo kaimynių ir spaudimo, kurį joms daro Rusija, siekianti atgrasyti nuo glaudesnio bendradarbiavimo su ES.
„Baltarusija ir Azerbaidžanas ... išliko vangūs, kalbant apie žingsnius integracijos su ES kelyje – jos sutelkė dėmesį į visų klausimus“, – aiškino E.Kaca.
Prahoje įsikūrusios Tarptautinių ryšių instituto tyrėjas Vitas Benešas sakė, kad šis projektas sėkmingai padėjo sutelkti Europos dėmesį į rytines kaimynes, bet „jo rezultatai nevienareikšmiai, vertinant pagal konkrečius tikslus, tokius kaip derybos dėl asociacijos sutarčių“.
„Tie dalykai nepriklauso vien nuo ES valios gilinti integraciją su kaimynėmis, tačiau taip pat nuo kaimynių ir spaudimo, kurį joms daro Rusija, siekianti atgrasyti nuo glaudesnio bendradarbiavimo su ES“, – pažymėjo jis.
ES ir Rytų partnerystės šalių susitikimas Prahoje surengtas pusiaukelėje tarp praeitų metų lapkritį įvykusio viršūnių susitikimo Vilniuje ir kito forumo, kuris ateinančiais metais vyks Rygoje. Dabartinė konferencija vyks itin įtemptu metu.
„Patiriame didžiausios krizės Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos momentą, – ES plėtros komisaras Štefanas Fule praeitą savaitę sakė Europos Parlamentui. – Esu įsitikinęs, jog dabar metas pademonstruoti dar tvirtesnį, atkaklesnį ir ryžtingesnį įsipareigojimą Rytų partnerystei.“
Ekspertai sutinka, kad šis projektas turėtų būti pertvarkytas, tačiau jo pavidalas lieka neaiškus.
„Rytų partnerystė visiškai pakrikusi. Projekto kalendorius ir uždavinių sąrašas iš esmės išmesti per langą, – sakė Briuselyje įsikūrusio Carnegie centro Europoje direktorius Janas Techau. – Jis nebegali vykdyti vienos politikos, kuri tiktų visiems.“
V.Benešo nuomone, Ukraina išlieka raktu į bet kokį būsimą šios iniciatyvos pertvarkymą.
„Bet koks mėginimas prognozuoti padėtį ateityje, bet koks Rytų partnerystės pertvarkymas turės palaukti, kol pamatysime rezultatą Ukrainoje“, – jis sakė AFP.
