ES ir Šveicarijos derybos – niūrus pavyzdys britams

Netikėtas referendumo rezultatas ir garsūs reikalavimai apriboti imigraciją iš ES šalių sukėlė didžiulį galvos skausmą politikams, kurie privalo paklusti balsuotojų valiai, bet nenori netekti prieigos prie bendros rinkos. Ne, tai ne Jungtinė Karalystė. Tai – Šveicarija, rašo „Reuters“.
Agitaciniai plakatai Šveicarijoje prieš 2014 metų referendumą dėl migrantų kvotų
Agitaciniai plakatai Šveicarijoje prieš 2014 metų referendumą dėl migrantų kvotų / „Scanpix“/AP nuotr.

Šveicarija, kurioje gyvena kiek daugiau nei 1 mln. kitų ES šalių piliečių, dar 2014 metų vasario 9-ąją referendume nubalsavo už migrantų kvotų įvedimą.

Aišku, Šveicarija nėra ES narė, tačiau Berno derybos su Briuseliu, kuris dabar grasina atkirsti šveicarus nuo Europos ekonominės erdvės, tęsiasi jau pustrečių metų.

Dvišalis Šveicarijos ir ES susitarimas dėl laisvo žmonių judėjimo – būtinos sąlygos norint būti Europos ekonominėje erdvėje – gali būti suplėšytas. Grėsmė iškilusi ir dar šešioms dvišalėms sutartims – dėl oro transporto kelių, geležinkelių, žemės ūkio.

Šalies vyriausybė niekaip neranda išeities iš problemos ir gali būti priversta paprašyti šveicarų persigalvoti – skelbti antrąjį referendumą. Bet ir tai būtų sunku.

Šveicariškas chaosas yra rimtas perspėjimas Jungtinei Karalystei, kur birželio 23-ąją referendume buvo balsuota už pasitraukimą iš ES – vadinamąjį „Brexit“.

Sudėtinga situacija

ES lyderiai teigia, kad iš britų irgi reikalaus laikytis laisvo asmenų judėjimo principo, jei Londonas norės išlaikyti dabartinę prieigą prie vieningos Bendrijos rinkos.

Kaip ir už Lamanšo, Šveicarijoje trapi rinkėjų dauguma nepaklausė vyriausybės ir ekspertų patarimų bei stojo į kampanijos, kuriai dirigavo dešiniųjų populistai, pusę.

Jungtinė Karalystė pripažįsta, kad situacija sudėtinga – balsuotojai nė neslėpė balsavę už imigrantų srautų pažabojimą, bet šalies verslininkams be galo svarbi ir laisvoji prekyba.

Kaip ir už Lamanšo, Šveicarijoje trapi rinkėjų dauguma nepaklausė vyriausybės ir ekspertų patarimų bei stojo į kampanijos, kuriai dirigavo dešiniųjų populistai, pusę.

Už migrantų kvotas pasisakė provincijoje gyvenantys šveicarai, kurių pasirinkimas nuvylė šalies verslininkus ir sukėlė nemažų problemų valdžiai. Bernas dabar turi iki kitų metų vasario įgyvendinti balsuotojų valią – o tuo pačiu metu bando susiderėti su ES.

„Šiuo metu esame atsidūrę situacijoje, kuri yra ir paradoksali, ir delikati“, – birželį, dar prieš „Brexit“ verdiktą Jungtinėje Karalystėje, teigė vyriausiasis šveicarų derybininkas su ES Jacques'as de Watteville'is.

Užsieniečiai sudaro ketvirtadalį šios neutralios Alpių šalies, kuri nepriklauso Bendrijai, bet yra pasirašiusi laisvai keliauti leidžiančią Šengeno sutartį. Į darbovietes Šveicarijoje kasdien per sienas vyksta per 300 tūkst. prancūzų, vokiečių ir italų.

„Scanpix“/AP nuotr./ES spalvomis nudažytas senas garinis volas Šveicarijoje
„Scanpix“/AP nuotr./ES spalvomis nudažytas senas garinis volas Šveicarijoje

ES užėmė kietą poziciją

Šveicarijos politikai dabar, regis, turi du pasirinkimus. Pirmasis – įvesti migrantų kvotas ir taip vienašališkai pasitraukti iš susitarimų su ES.

Antrasis – dėti viltis į tai, kad bus surengtas antrasis referendumas, kurio rezultatai bus priešingi. Tai realu, nes 2014-aisiais už migrantų kvotas pasisakė 50,3 proc. balsavusių šveicarų.

Į darbovietes Šveicarijoje kasdien per sienas vyksta per 300 tūkst. prancūzų, vokiečių ir italų.

Teoriškai būtų įmanoma išsiderėti iš ES nuolaidų dėl migracijos. Tačiau dabar, po „Brexit“, tai iš esmės neįmanoma – kaip rašo „The Guardian“, Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas praėjusią savaitę jau pareiškė, kad pokalbiai nebus lengvi, nes „laisvas žmonių judėjimas artėjančių derybų dėl „Brexit“ fone tampa svarbesnis“.

„Turime surasti sprendimą kartu su Šveicarija, kadangi abi pusės viena kitai reikalingos. Tiesa, manau, kad šveicarams ES reikia labiau nei mums jų“, – pridūrė M.Schulzas.

Šveicarija į ES eksportuoja 56 proc. viso savo eksporto. Panašūs ir Jungtinės Karalystės rodikliai, tad pagrindiniai šalies dienraščiai ragina Berną ir Londoną suvienyti jėgas – esą plaukiama viena valtimi.

Vis dėlto Bendrija jau parodė raumenis. Bausdama šveicarus, ES įšaldė šimtų milijonų eurų vertės finansinę paramą Šveicarijos universitetams ir nebeleidžia šios šalies studentams dalyvauti mainų programoje „Erasmus“.

„Nematau jokios galimybės, kad ES nusileistų Šveicarijai“, – pripažino Ženevos universiteto profesorius Rene Schwokas, tiriantis ES ir Berno santykius.

Atidūs žvilgsniai iš Londono

Tiesa, šalyje jau įsibėgėjusi kampanija už antrąjį referendumą dėl migrantų kvotų. Bet kad jis būtų surengtas, reikalingas absoliučiai visų 26 Šveicarijos kantonų pritarimas.

Šveicarijoje jau įsibėgėjusi kampanija už antrąjį referendumą dėl migrantų kvotų.

Britai atidžiai stebi ES ir Šveicarijos derybas. Stovyklos „Remain“ atstovai jau tikina, kad Berno patiriamos problemos rodo, jog Brexiteriai greičiausiai negalės įgyvendinti visų per kampaniją duotų pažadų.

„Toli gražu nėra aišku, ar Šveicarija pasieks užsibrėžtus tikslus, – praėjusią savaitę teigė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas. – Kai kurie mano kolegos sako, kad viskas bus gana paprasta, bet bijau, jog jie nesupranta ES politinių realijų. Procesai sudėtingesni nei manoma“.

J.de Watteville'is, vyriausiasis šveicarų derybininkas su ES, sutinka. Ir mano, kad šveicarai turės vėl balsuoti – kad ir koks sprendimas būtų rastas.

„Nuspręsti vis tiek turės Šveicarijos žmonės, nes ar viena, ar kita pusė greičiausiai paskelbs naują referendumą“, – pripažino diplomatas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis