Praėjus kiek daugiau nei metams nuo susitarimo įsigaliojimo, Graikijos salas pasiekusių migrantų skaičius sumažėjo net 95 procentais. Panašu, kad savo pažadų Turkija laikosi, tačiau to paties negalima pasakyti apie ES.
Vietoj žadėtų 3 milijardų paramos Turkijoje esantiems pabėgėliams, ES kol kas skyrė vos ketvirtadalį sutartos sumos – 750 mln. eurų.
Nors buvo numatyta, kad Europa įsileis 72 tūkst. Turkijoje esančius pabėgėlius, kol kas Senajame žemyne leista įsikurti tik 4211 sirų.
Be to, daugiau nei 60 tūkst. pabėgėlių yra įstrigę Graikijos salose.
ES gelbėjantis susitarimas
2016 metų kovą pasirašytame susitarime buvo nutarta, kada visi nauji iš Turkijos į Graikijos salas bandantys patekti migrantai nuo kovo 20 dienos bus grąžinami į Turkiją.
Už kiekvieną į Turkiją iš Graikijos salų grąžintą sirą kitas Sirijos pilietis bus perkeltas į ES.
Už kiekvieną į Turkiją iš Graikijos salų grąžintą sirą, kitas Sirijos pilietis bus perkeltas į ES.
Savo ruožtu Turkija įsipareigojo panaikinti visus naujai atsiveriančius jūros ar žemės kelius iš Turkijos į ES.
Už tai ES pažadėjo Turkijoje esantiems pabėgėliams skirti 3 milijardų eurų paramą, dar vienos tokios piniginės injekcijos Turkija turėtų sulaukti iki 2018-ųjų pabaigos.
Kai migrantų srautas iš Turkijos į ES pasibaigs ar ženkliai sumažės, bus aktyvuota Savanoriškos humanitarinės pagalbos suteikimo schema. Taip pat buvo susitarta dėl humanitarinių sąlygų Sirijoje gerinimo.
Šio susitarimo metu Turkijai buvo pažadėtas bevizis režimas ES.
Ko bijo ES?
Gegužės pradžioje Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas perspėjo, kad „Ankara trauksis iš jau seniai vykstančio narystės proceso, jeigu nebus atverti nauji stojimo į ES derybų skyriai“.
Tai jau ne pirmas kartas, kai šalies lyderis piktinasi lėtu derybų procesu. Kai po nesėkmingo perversmo Europos Parlamentas (EP) nutarė įšaldyti derybas, R.T.Erdoganas grasino Europą užtvindyti daugiau nei trimis milijonais Turkijoje esančių pabėgėlių: „Mes vieninteliai maitiname 3-3,5 mln. pabėgėlių, esančių mūsų šalyje. Jūs sulaužėte savo pažadus. Jei taip ir toliau, sienos bus atvertos.“
Tuomet Briuselis atsakė, kad retoriniai grasinimai visiškai negelbsti ir kad partneriai neturėtų kalbėti tokiu tonu. Buvo pasakyta, kad svaidydamasi tokiomis kalbomis, Turkija europiečių akyse tikrai netaps patikimesne. ES skelbė nesileisianti šantažuojama.
Šių metų kovą, kuomet Nyderlanduose ir Vokietijoje Turkijos ministrams nebuvo leista dalyvauti mitinguose ir agituoti ten gyvenančių turkų bendruomenių, Ankara ir vėl sužaidė pabėgėlių korta.
Turkijos vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu grasino: „Jei norite, mes galime atverti kelią 15 tūkst. pabėgėlių, kurių nesiunčiame kiekvieną mėnesį, ir išversti iš koto Europą.“
S.Soylu: „Jei norite, mes galime atverti kelią 15 tūkst. pabėgėlių, kurių nesiunčiame kiekvieną mėnesį, ir išversti iš koto Europą.“
Europos komisaras Johannes Hahnas „Reuters“ teigė, kad „visiems aišku, jog bent jau dabar Turkija tolsta nuo Europos perspektyvos“.
Jo teigimu, dėl ribojamos spaudos laisvės, masinių įkalinimų ir vis silpstančių pilietinių teisių, Turkija vargiai atitinka ES narėms keliamus kriterijus.
Ekspertai įžvelgia grėsmę
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Margarita Šešelgytė 15min teigė, kad spėliojant, ar R.T.Erdoganas ryžtųsi sulaužyti susitarimą, derėtų atsižvelgti į pastaruoju metu įvykusius pokyčius.
„Turkija tampa vis labiau autoritarinė, daugiau galių įgavęs R.T.Erdoganas vis labiau pasitiki savimi, priimant sprendimus jam nebereikia tiek daug visuomenės paramos.
Dar prieš referendumą prezidentas teigė, kad neleis ES įsakinėti Turkijai – arba lauks derybų atnaujinimo, arba rinksis kitus kelius“, – priminė ekspertė.
Esą bandydami nuspėti pasekmes, turėtume į pagalbą pasitelkti paprasčiausią matematiką.
„2015-aisiais Turkijoje buvo per 3 milijonus registruotų pabėgėlių. Tuo tarpu Europoje rimtų problemų sukėlė tris kartus mažesnis migrantų skaičius.
Vadinasi, jei srautas vėl išaugtų, didėtų ES susiskaldymas, iškiltų radikalios nuotaikos, galinčios paveikti artėjančius rinkimus kai kuriose Europos šalyse. Taip pat kiltų grėsmė saugumui, žemynas nukentėtų ekonomiškai“, – svarstė M.Šešelgytė.
Jos teigimu, vienintelis kelias susitarti su Turkija – derėtis. ES turi suprasti, kad pabėgėliai Turkijai – didelė finansinė našta. R.T.Erdoganas teigė, kad jiems išleido jau 9 mlrd. dolerių, o tai, palyginti su ES žadama parama, yra labai didelė suma.
M.Šešelgytė: „Teko kalbėtis su šiuo metu Turkijoje besiglaudžiančiais sirais. Jie jaučia labai didelę paramą iš Turkijos.“
„Būtina derėtis ES viduje, su narėmis kalbėtis ne iš galios pozicijų, o tartis. Šalys turi prisidėti arba finansiškai, arba priimti pabėgėlius. Abejos derybos turi vykti kartu, kadangi niekas nelaukia, o ES sprendimų priėmimo procesas trunka ilgai.
Teko kalbėtis su šiuo metu Turkijoje besiglaudžiančiais sirais. Jie jaučia labai didelę paramą iš Turkijos, išmokus kalbą jiems suteikiamas nemokamas mokslas ir sveikatos apsauga.
Vadinasi, nors R.T.Erdoganas mums grasina pabėgėliais, nemaža dalis jų nesiveržia į Europą“, – 15min pasakojo M.Šešelgytė.
Pasekmės galėtų būti labai liūdnos
Kitas to paties VU TSPMI analitikas Linas Kojala irgi teigė, kad pasiekti susitarimą su Turkija nebuvo lengva, o jo trapumas buvo nujaučiamas nuo pat pradžių.
Esą susitarimas ES itin svarbus, kadangi davė labai ženklius rezultatus: jei prieš jį į Europą kasdien atvykdavo apie septynis tūkstančius migrantų, dabar srautas sumažėjo iki 40.
Nors šiuo metu Europa yra geriau pasirengusi įveikti pabėgėlių krizę, susitarimo sulaužymo pasekmės galėtų būti labai liūdnos. Padidėję migrantų srautai lemtų politinį chaosą – tokia situacija jau matyta 2015-2016 metais.
„Reiktų pastebėti, kad tai nėra vien Turkijos klausimas, kadangi ES pabėgėliams Turkijoje skiria ne vieną milijoną eurų. Nors Turkija turi daugiau svertų ir galimybių paspausti Europą, tai abipusės derybos, ir nereikia manyti, kad Turkija ES paliks be jokių galimybių.
ES tonas derybose su Turkija visada buvo labai pamatuotas, toks jis ir turėtų išlikti. Nors bus ieškoma priemonių, neleidžiančių Turkijai atšaukti susitarimo, kaip ir visoms kandidatėms į ES, Turkijai bus išlaikyta reikalavimų kartelė.
Jei Turkija vėl taptų teritorija, kurią ganėtinai lengvai kerta migrantai, pabėgėliai natūraliai užplūstų Europą – be jokio specialaus Turkijos valdžios paskatinimo. Tokiu atveju ES taptų labai pažeidžiama“, – svarstė L.Kojala.
