„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 12 21 /15:56

ES ir Vokietija kartu Rusija smerkia JAV sankcijas „Nord Stream 2“ dujotiekiui

Europos Sąjunga ir Vokietija šeštadienį pažėrė kritikos JAV sankcijoms, nukreiptoms prieš įmones, dalyvaujančioms Rusijos gamtinių dujų eksporto vamzdyno „Nord Stream 2“ tiesimo projekte.
Tiesiamas dujotiekis „Nord Stream 2“
Tiesiamas dujotiekis „Nord Stream 2“ / „Scanpix“ nuotr.

„ES iš principo priešinasi sankcijų ES bendrovėms, užsiimančioms teisėta verslo veikla, įvedimui“, – sakė Bendrijos atstovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasirašė JAV sankcijas bendrovėms, statančioms Baltijos jūros dugnu klojamą beveik 11 mlrd. dolerių (9,9 mlrd. eurų) Rusijos dujų eksporto į Vokietiją vamzdyną „Nord Stream 2“, Amerikos Kongresui išreiškus nuogąstavimų, kad šis projektas suteikia Kremliui pavojingą svertą spausti Vašingtono sąjungininkes Europoje.

Šis vamzdynas turi padvigubinti Rusijos gamtinių dujų eksporto į pirmaujančią Europos ekonomiką Vokietiją apimtis.

JAV įstatymų leidėjai perspėjo, kad dujotiekis sudarys sąlygas toliau lobti Vašingtonui priešiškai Rusijos vyriausybei ir smarkiai padidins prezidento Vladimiro Putino įtaką Europoje, žemyne tvyrant padidėjusiai įtampai.

Europos Komisija šiuo metu analizuoja galimą JAV sankcijų poveikį.

„Komisijos tikslas visuomet buvo užtikrinti, kad „Nord Stream 2“ veiktų skaidriai ir nediskriminuojančiai, taikant atitinkamo laipsnio reguliuojančią priežiūrą“, – pabrėžė ES atstovas.

Pasak jo, gegužę įsigaliojusios vamzdynų priežiūros taisyklės yra pripažįstamos JAV.

Vokietijos vyriausybė sankcijas taip pat pasmerkė.

„Vyriausybė atmeta tokio pobūdžio ekstrateritorines sankcijas. Jos smogs Vokietijos ir Europos bendrovėms. [Sankcijos] taip pat prilygsta kišimuisi į mūsų vidaus reikalus“, – sakoma kanclerės Angelos Merkel atstovės Ulrike Demmer pranešime.

Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ yra Šveicarijoje registruotos šį projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ vienintelis akcininkas, o jo partnerės – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje klojamas greta beveik aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.

JAV sankcijos buvo įvestos praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija ir Ukraina, tarpininkaujant ES, sudarė preliminarų susitarimą dėl dujų tranzito į Europą. Šiuo metu taikoma dujų tranzito per Ukrainą sutartis liausis galiojusi gruodžio 31-ąją.

ES apie 18 proc. savo suvartojamų dujų gauna iš Rusijos per Ukrainą, todėl Bendrijos pareigūnai buvo suinteresuoti, kad Kijevas ir Maskva susitartų šiuo klausimu.

Rusija taip pat pasmerkė sankcijas

Rusija šeštadienį pasmerkė JAV sprendimą paskelbti sankcijas bendrovėms, statančioms vamzdyną „Nord Stream 2“, kuriuo bus tiekiamos dujos Europai.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova griežtai sukritikavo Vašingtoną, kaltindama jį siekiu sutrukdyti kitoms šalims plėtoti savo ekonomiką.

„Valstybė, turinti 22 trln. dolerių viešąją skolą, draudžia mokioms šalims vystyti savo ekonomiką“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M.Zacharova.

„Amerikos ideologijai nepatinka pasaulinė konkurencija. Netrukus jie paprašys mūsų liautis kvėpuoti“, – pridūrė ji.

Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat pareiškė, kad JAV sankcijos nepaveiks Maskvos ekonominių projektų įgyvendinimo.

„Rusija įgyvendina ir toliau įgyvendins savo ekonominius projektus, nepriklausomai nuo kieno nors sankcijų“, – sakoma šeštadienį URM tinklalapyje paskelbtame pranešime.

„Susidomėję stebime, kaip JAV peržengia svarbią ribą užsienio politikoje, pradėdamos įvedinėti sankcijas, prie kurių Rusija seniai priprato, prieš savo pačių sąjungininkus, – pridūrė ministerija. – Iš tikrųjų kalbama ne apie pagalbą europiečiams apsirūpinti energetikos ištekliais priimtinomis kainomis, o tik eliminuoti tokio tiekimo iš Rusijos garantuotus šaltinius.“

„Be to, noras pakenkti Rusijos eksportui – toli gražu ne vienintelė ir ne netgi ne pati svarbiausia [priežastis]. Ne mažiau aiškus siekis primesti Europai amerikietiškas suskystintas dujas, kainuojančias jau gerokai brangiau negu tiekimas vamzdynais iš Rusijos, ir tuo pačiu sulėtinti jos [Europos] ekonomiką, pakirsti gebėjimą konkuruoti su JAV pasaulio rinkose. Galiausiai europiečiai lieka pralaimėję visais atžvilgiais“, – sakoma URM pranešime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs