Per eilinį posėdį Briuselyje 28-ių valstybių ministrai sutiko pradėti procedūrą, leidžiančią liepą formaliai paskelbti sankcijas Karakasui.
Toks sprendimas buvo priimtas ES praėjusią savaitę pareiškus, kad svarstys naujų sankcijų galimybę, nes rinkimai neatitiko „minimalių tarptautinių standartų“, o jų metu pranešta apie „gausius pažeidimus“.
„ES veiks greitai ir laikydamasi nustatytos tvarkos, siekdama įvesti papildomų tikslinių ir atšaukiamų priemonių, nepadarysiančių žalos Venesuelos žmonėms, kurių sunkią padėtį ES nori palengvinti“, – savo sprendimą argumentavo ministrai.
„Rinkimai ir jų rezultatas nekelia jokio pasitikėjimo, nes per rinkimų procesą nebuvo užtikrinta reikiamų garantijų, užtikrinančių visuotinius ir demokratinius rinkimus“, – teigė jie.
Sankcijos turi būti oficialiai paskelbtos birželio 25-ąją Liuksemburge vyksiančiame posėdyje, sakė ES šaltiniai.
N.Maduro per anksčiau gegužę vykusius rinkimus surinko 68 proc. balsų. Opozicija šį balsavimą boikotavo, o didžioji dalis tarptautinės bendruomenės pasmerkė jį kaip neteisėtą.
Venesuela praėjusią savaitę pavadino ES reakciją „šališka“ ir pareiškė, kad blokas atsisakė nusiųsti į šalį rinkimų stebėtojų.
ES balandį perspėjo, kad svarstys papildomų sankcijų Venesuelai galimybę, jei balsavimas vyks nesąžiningai.
Sausį Bendrija įtraukė į savo juodąjį sąrašą septynis aukšto rango venesueliečių pareigūnus, įskaitant vidaus reikalų ministrą, o lapkritį įvedė Karakasui ginklų ir įrangos, kurią galima panaudoti politinėms represijoms, embargą.
