Briuselis taip pat perspėjo, kad Londonui nesilaikant įsipareigojimų iškiltų pavojus jo ateities santykiams su Bendrija.
Šis griežtas Briuselio atsakas nuskambėjo britų premjerui Borisui Johnsonui dar kartą pareiškus, kad vadinamo „kietojo“ išstojimo spalio 31 dieną atveju Britanija bus atleista nuo jos finansinių įsipareigojimų Bendrijai.
Artėjant skyrybų terminui ir augant būgštavimams dėl galimo „kietojo“ Jungtinės Karalystės išstojimo, šeštadienį Prancūzijoje vykusiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas susirėmė su britų lyderiu, reikalaujančiu pakeisti dabartinę „Brexit“ sutartį.
Paklausta, ar ES apskųs Britaniją teismui, kad atsiimtų savo pinigus, Europos Komisijos atstovė tik pabrėžė, kad Londonui neapmokėjus savo sąskaitų, galėtų iškilti grėsmė Jungtinės Karalystės ir likusių 27 ES valstybių ateities prekybos sutarčiai.
„Anksčiau jau daug kartų esame sakę, kad visos 28 šalys turi gerbti prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat ir ypač tai taikoma pasitraukimo be sutarties scenarijaus atveju, kai JK turės išpildyti visus įsipareigojimus, duotus narystės ES metu“, – žurnalistams sakė Komisijos atstovė Mina Andrejeva.
„Manau, kad svarbiau yra aiškiai pasakyti, jog sąskaitų apmokėjimas yra esminė sąlyga gerai, abipusiu pasitikėjimu pagrįstai naujų santykių pradžiai, o ne grasinti teisminiu procesu“, – kalbėjo institucijos atstovė.
„Jeigu JK atsisakys sumokėti savo skolas ES, ES nesutiks derėtis dėl prekybos sutarties su JK“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Jeanas-Claude'as Piris, daugiau nei du dešimtmečius dirbęs ES teisės tarnybos direktoriumi.
B.Johnsonas ne kartą yra sakęs, kad išstojusi be jokios sutarties Jungtinė Karalystė galės nebemokėti 39 mlrd. svarų (43 mlrd. eurų) sumos, numatytos jo pirmtakės Theresos May vyriausybės ir Briuselio sudaryta „Brexit“ sutartimi.
Šiuos savo žodžius jis pakartojo šeštadienį britų televizijai ITV: premjeras pareiškė, kad „tiksliau sakant, daugiau“ pinigų „skolos nebėra“, ir jo vyriausybė turės nemažą sumą pinigų savo išlaidoms.
Dauningo gatvė ne kartą atsisakė įvardinti sumą, kurią JK būtų pasirengusi sumokėti ES, tačiau pirmadienį laikraštyje „The Times“ paskelbtame straipsnyje nurodyta, kad tai turėtų būti 7 mlrd. svarų (7,74 mlrd. eurų).
Praėjusią savaitę vienas prancūzų pareigūnas perspėjo Londoną negalvoti, kad „jeigu nėra sutarties, man nereikės mokėti“. Pasak pareigūno, „nėra tokios burtų lazdelės, galinčios pradangintų šią sąskaitą“.
B.Jonhnsonas nepalaužiamai laikosi pozicijos, kad Th.May pasiektas ir tris kartus Bendruomenių Rūmų atmestas „Brexit“ susitarimas yra nepriimtinas ir turi būti pataisytas.
Jo ypač netenkina susitarimu numatyta apsidraudžiamoji priemonė (backstop), turinti užtikrinti, kad JK išstojus iš ES nebūtų atnaujinti muitinės tikrinimai prie sienos tarp Bendrijos nare liekančios Airijos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos.
B.Johnsonas šį mechanizmą laiko „antidemokratišku“ ir metančiu iššūkį Jungtinės Karalystės suverenitetui, nes jis reikalauja, kad Londonas pereinamuoju laikotarpiu laikytųsi Bendrijos taisyklių.
