Ruošiamu susitarimu siekiama užtikrinti preparatų partijų pristatymą pagal mėnesinį tvarkaraštį nuo šių metų pabaigos iki 2023-ųjų, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis.
Tai yra Komisijos pasirengimo planas dėl tvarkymosi su „tolesniais pandemijos etapais“, ir toliau mutuojant koronavirusui, sakė EK vadovės Ursulos von der Leyen nuomonę šiuo klausimu žinantis šaltinis.
Jis nepatikslino, kuris „vienintelis tiekėjas“ bus pasirinktas, bet neprieštaravo, kai jo buvo paklausta, ar tai bus bendrovės „Pfizer“ ir „BioNTech““, kurios jau sutiko paankstinti savo pirmosios kartos iRNR vakcinos partijų pristatymą ES.
„Norime didelio kiekio dozių“, taip pat „norime tvirtos sutarties dėl 900 mln. dozių [pristatymo] ir galimybės tai pakartoti“, – pažymėjo šaltinis.
Papildomos dozės gerokai išplėstų su koronaviruso pandemija kovojančios ES vakcinų arsenalą, nes jos papildytų 2,6 mrld. įvairių „pirmosios kartos“ vakcinų dozių, žadamų pristatyti šiemet ir kitąmet.
Nauji preparatai padėtų nuraminti būgštavimus visame pasaulyje, kad dabartinių vakcinų veiksmingumą gali slopinti tam tikros koronaviruso atmainos – tai, regis, jau yra pasakytina apie padermes, pirmąkart aptiktas Pietų Afrikos Respublikoje ir Brazilijoje.
Šaltinis pabrėžė, kad bus sutarta dėl papildomų dozių „pristatymo prievolės“.
Toks pareiškimas yra aliuzija į problemas, su kuriomis susidūrė EK, kai ragino „AstraZeneca“ laiku pristatyti pažadėtas vakcinos dozes. „AstraZeneca“ preparatas yra adenoviruso vakcina, besiskirianti nuo „BioNTech-Pfizer“ ir „Moderna“ siūlomų alternatyvų, sukurtų pasitelkiant iRNR technologiją.
Naujosios kartos iRNR vakcina, kurią Komisija ketina įsigyti, „turi apimti visas galinčias atsirasti atmainas“, taip pat būti „gaminama Europoje ir būti prioritetu Europai“, sakė šaltinis.
