Pirmoji ES masto teisinės valstybės principo taikymo ataskaita pasirodė praėjus dienai po to, kai Bendrija atmetė Vengrijos premjero Viktoro Orbano vienai aukšto rango pareigūnei išsakytą raginimą atsistatydinti dėl jos kritikos Vengrijai.
Europos Komisijos paruoštoje ataskaitoje reiškiamas „rimtas susirūpinimas“ dėl teismų nepriklausomybės Vengrijoje ir Lenkijoje.
Budapeštas ir jo sąjungininkė Varšuva jau seniai nesutaria su Briuseliu demokratijos ir imigracijos klausimais. Briuselis kaltina V.Orbaną persekiojant opozicinę žiniasklaidą ir uždarinėjant šalyje veikiančius užsienio universitetus.
Antradienį V.Orbanas pareikalavo už ES vertybių gynimą ir skaidrumą atsakingos EK vicepirmininkės Veros Jourovos atsistatydinimo už tai, kad viename interviu ji pavadino Vengriją „nesveika demokratija“.
EK atmetė šį raginimą, tačiau augantys nesutarimai su Briuseliu žada sudėtingą ketvirtadienį prasidėsiantį ES viršūnių susitikimą, kur diskusijos dėl teisinės valstybės principų gali užtemdyti pastangas susitarti dėl svarbaus ekonomikos atsigavimo po koronaviruso paketo.
Paklausta apie V.Orbano išsakytą kritiką V.Jourova naujienų agentūrai AFP sakė nenorinti veltis į „asmenines atakas“.
„Tačiau noriu griežtai paneigti vieną dalyką: aš niekada neįžeidinėjau Vengrijos žmonių“, – pareiškė pareigūnė. Ji pridūrė gerbianti juos ir jų pasirinkimus.
„Bet tai nereiškia, kad mes negalime kalbėti, jeigu reikia – net kritikuoti – vyriausybės ir išrinktųjų atstovų veiksmus“, – pareiškė V.Jourova. – Jokie veiksmai negali būti aukščiau kritikos.“
Pasirodžius šiai ataskaitai, Vengrija pavadino ją „klaidinga“ ir „nepagrįsta“.
„Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaita yra klaidinga, jos šaltiniai – nesubalansuoti, o turinys – nepagrįstas“, – feisbuke parašė vengrų teisingumo ministrė Judit Varga.
Ataskaitoje vertinami keturi pagrindiniai demokratijos ramsčiai: teismų sistema, kovos su korupcija sistema, žiniasklaidos laisvė bei stabdžių ir atsvarų sistema.
Krypsta į autoritarizmą
Vengrijos atžvilgiu Bendrija vykdo procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, siekdama išsiaiškinti, ar šalis laikosi teisinių standartų ir demokratinių vertybių.
Ši procedūra gali atvesti prie nusižengusios šalies balsavimo teisės praradimo, tačiau prieš tai tektų įveikti dar kitų kliūčių.
Nesutarimai dėl įstatymo viršenybės principo laikymosi apsunkino užsitęsusias derybas dėl ES ilgalaikio biudžeto ir gali persikelti į šios savaitės ES viršūnių susitikimą.
Europos Parlamentas ir dar keletas valstybių norėtų susieti finansavimą tokioms šalims kaip Vengrija su teisinės valstybės principų laikymusi.
Tačiau Vengrija ir Lenkija, kaltinamos už tai, kad krypsta į autoritarizmą, tam griežtai prieštarauja ir grasina vetuoti ES atsigavimo po koronaviruso planą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel stengiasi pasiekti kompromisinį susitarimą, leisiantį apsaugoti ES biudžetą nuo lėšų švaistymo, tačiau diplomatai perspėja, kad derybose dalyvaujančios šalys yra „labai pasidalijusios į stovyklas“ ir klausimas dar toli gražu neišspręstas.
Savo šalims atstovaujantys Europos diplomatai trečiadienį balsavo dėl Vokietijos plano ir derybų pradžios parlamente, tačiau kelios šalys, įskaitant Vengriją ir Lenkiją, balsavo „prieš“.