Maskva sukėlė diplomatinę krizę, dislokavusi per 100 tūkst. karių prie Ukrainos sienos ir pareikalavusi, kad Vakarų sąjungininkės sumažintų savo pajėgas ir karinę veiklą Rytų Europoje.
Jungtinės Valstijos, NATO ir kelių Europos šalių vadovai veda derybas dėl krizės deeskalavimo su rusų prezidento Vladimiro Putino vyriausybe, bet reikalauja, kad Kijevui būtų palikta teisė pačiam rinktis savo ateitį.
Nors daugelis ES valstybių priklauso ir NATO, o kai kurios atvėrė atskirus diplomatinius kanalus su Maskva, Rusija 27 nares vienijantį bloką paliko nuošalyje – neįtraukė į diplomatinį procesą.
Trečiadienį rusų ambasadoriui Briuselyje įteiktame laiške, adresuotame užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis parašė „mūsų visų vardu“.
Vasario 1 dieną S.Lavrovas raštu informavo „JAV, Kanadą ir kelias Europos šalis“ apie Rusijos reikalavimus, taip pat pareikalavo, kad „į šį laišką būtų atsakyta nacionaliniu lygiu... o ne kokiame nors bloke ar jo vardu“.
Tačiau J.Borrellio atsakymui pritarė visos ES narės.
„Kartu su savo partneriais NATO mes, Europos Sąjunga, esame pasirengę tęsti dialogą su Rusija dėl būdų sustiprinti visų saugumą“, – parašė jis, remiantis naujienų agentūros AFP gauta laiško kopija.
Tačiau ES užsienio politikos vadovas pabrėžė, kad Rusija turėtų kreiptis su skundais į institucijas, kuriose ji turi narystę, užuot atidarydama naują ar kelis diplomatinius kanalus su Briuseliu ir Vakarais.
„Manome, kad ESBO yra tinkamas forumas visoms suinteresuotoms šalims rūpimiems saugumo klausimams spręsti, papildant kitus esamus formatus, įskaitant NATO ir Rusijos tarybą“, – nurodė J.Borrellis.
Vienoje įsikūrusi ESBO buvo įsteigta Šaltojo karo metais kaip saugumo forumas, skirtas konfliktų pavojui Europoje mažinti. Šiai organizacijai priklauso 57 šalys, įskaitant Rusiją ir Jungtines Valstijas.
