Derybos dėl narystės ES buvo svarbus Z.Zajevo administracijos tikslas.
„Štai ką siūlau: greitai organizuoti pirmalaikius rinkimus, per kuriuos jūs, piliečiai, nuspręsite, kokiu keliu eisime“, – per televiziją sakė Z.Zajevas, kuris kalbėjo kitą dieną po šalį itin nuvylusio Briuselio sprendimo.
Po ilgų ir sunkių diskusijų ES lyderiai penktadienį nusprendė neuždegti žalios šviesos deryboms dėl Šiaurės Makedonijos įstojimo į Bendriją – daugiausia dėl Prancūzijos nepritarimo.
„Esame ES istorinės klaidos aukos“, – pareiškė Z.Zajevas, atkartodamas Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio ir kitų Briuselio aukšto rango pareigūnų apgailestavimą, kad nepavyko pradėti ilgai planuotų derybų.
„Esu nusivylęs ir piktas. Žinau, kad taip jaučiasi ir visi [Šiaurės Makedonijos] gyventojai“, – sakė ministras pirmininkas.
Jis pranešė besiruošiantis sekmadienį aptarti su šalies prezidentu bei kitais politiniais lyderiais tolesnius žinginius.
Z.Zajevas – į valdžią 2017 metais atėjęs socialdemokratas – visą savo politinį kapitalą sukaupė žadėdamas sudaryti Šiaurės Makedonijai sąlygas įstoti į ES.
Šiemet jam teko įveikti didžiulį nacionalistinių jėgų pasipriešinimą, kad pakeistų savo šalies, anksčiau vadintos tiesiog Makedonija, pavadinimą. Tokio žingsnio vyriausybė ėmėsi norėdama išspręsti užsitęsusį ginčą su Graikija, trukdžiusį Skopjės siekiui pradėti integraciją į Europos Sąjungą.
Du ES aukščiausio rango pareigūnai penktadienį taip pat pareiškė, kad Bendrijos lyderiai padarė klaidą nesutikę pakviesti Šiaurės Makedonijos ir Albanijos pradėti derybas dėl narystės bloke.
Derybos 28 Bendrijos lyderių susitikime Briuselyje baigėsi nepriėmus sprendimo dėl galimos plėtros į Vakarų Balkanus, nors ginčai truko septynias valandas.
„Tai nėra nesėkmė, tai – klaida. Man labai gėda“, – žurnalistams sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Tai yra rimta istorinė klaida. Tikiuosi, kad ji bus tik laikina ir neišliks mūsų atmintyje kaip istorinė klaida“, – nurodė J.-C.Junckeris.