ES lyderiai sutarė dėl kandidatų į aukščiausius ES postus, EK pirmininke išrinkta U.von der Leyen

Europos Sąjungos (ES) lyderiai antradienį vakare, po ilgai Briuselyje užsitęsusio derybų maratono, sugebėjo susitarti dėl kandidatų į keturis aukščiausius Bendrijos postus.

„Europos [Vadovų] Taryba susitarė dėl ES institucijų būsimos vadovybės“, – sakoma jo „Twitter“ žinutėje.

Kaip jau skelbta, Europos Komisijos pirmininko vadove pasiūlyta tapti Ursulai von der Leyen.

Europos Centrinio Banko vadove siūloma dabartinė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde.

Ji per tviterį parašė esanti pagerbta tokio pasirinkimo. 

„Man garbė būti nominuotai į @ECB pirmininkus, – sakoma Ch.Lagarde žinutėje. – Atsižvelgusi į tai ir pasikonsultavusi su TVF direktorių valdybos Etikos komitetu nusprendžiau laikinai nusišalinti nuo TVF vykdomosios direktorės pareigų nominacijos laikotarpiu.“

Belgijos premjeras liberalas Charles'is Michelis parinktas kandidatu pakeisti Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską, atsakingą už ES viršūnių susitikimų koordinavimą ir pagalbą ieškant kompromisų.

Pagal siūlomą planą, ES užsienio politikos vadovu taptų Ispanijos užsienio reikalų ministras socialistas Josepas Borrellis.

Naująja EK pirmininke išrinkta Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen yra glaudžiai susijusi su Lietuva – ji suvaidino esminį vaidmenį vokiečių karių atsiuntimui į šalį.

Prieš dvejus metus U.von der Leyen Rukloje dalyvavo oficialioje ceremonijoje, tuomet istorinėje kalboje ji pareiškė, kad Lietuva niekada nebeliks viena.

„Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė niekada nebebus paaukota dėl nusikalstamos galios politikos interesų sferų“, – tuomet sakė U.von der Leyen.

Daugiau skaitykite čia.

Europos socialistai pagal siūlomą formulę J.Borrello asmenyje gautų atsakomybę už ES užsienio politiką ir EP pirmininko postą, bet vis tiek reiškia nepasitenkinimą.

Buvęs socialistų ir demokratų frakcijos EP lyderis, europarlamentaras Udo Bullmannas pranešime teigė: „Ursula von der Leyen socialdemokratams nėra priimtina kaip Europos Komisijos vadovė.“

„Negalime tiesiog išmesti per bortą Spitzenkandidat principo, nes rinkimų rezultatai netinka kai kurių vyriausybių vadovams.

Jei leisime Salvini, Orbanui ir kompanijai blokuoti tokius gabius ir demokratiškai išrinktus kandidatus kaip Fransas Timmermanas būtent dėl to, kad jis gina pagrindines ES vertybes, tai paliudys mūsų bendruomenės skurdumą ir padarys didelę žalą žmonių pasitikėjimui ES“, – rašė U.Bullmannas.

Panašios nuomonės laikosi ir dar vienas Vokietijos socdemų milžinas – buvęs partijos lyderis Sigmaras Gabrielis.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Sigmaras Gabrielis

„Būtų įžūloka, jei nei Weberis, nei Timmermansas, nei Vestager netaptų Komisijos pirmininku. Tai būtų antausis rinkėjams. Čia užkulisiai laimi prieš demokratinius rinkimus“, – piktinosi S.Gabrielis.

EVT pirmininkas D.Tuskas jau skelbia, kad pabaiga „vis arčiau ir arčiau“,  bet yra pranešimų, kad vienintelė pritarimo vokietės U.von der Leyen skyrimui EK pirmininke dar nepareiškusi šalis yra labai svarbi, jei ne svarbiausia ES narė – Vokietija.

Kaip skelbia „Politico“, kanclerė A.Merkel dar nori pasitarti su didžiosios koalicijos partneriais socialdemokratais ir tik tada arba uždegti žalią šviesą vadinamajam „lyderių paketui“, arba, žinoma, ne.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

Vis dėlto panašu, kad Berlynas tokiai formulei pritars. Jei taip ir atsitiks, situacija bus tokia, kad EVT į EP kreipsis iš esmės prašydama ratifikuoti Spitzenkandidat procedūros atsisakymą.

Mat pagal šią „pagrindinio kandidato“ tvarką naujuoju EK pirmininku turėtų būti skiriamas daugiausia mandatų naujajame EP iškovojusios EPP nominuotas M.Weberis, o ne U.von der Leyen.

Kolegos iš naujienų agentūros BNS parengė trumpą tekstą apie U.von der Leyen, laikomą favorite tapti naująja EK pirmininke. Štai jis.

Uždelsę beveik pusšeštos valandos, ES šalių lyderiai pagaliau susėdo prie bendro derybų stalo – 17.20 val.

Galima neabejoti, kad bent jau žurnalistai laukia greitos diskusijų pabaigos, nes gerokai prisikankino dar pirmadienio naktį, kai nemažai jų snaudė tiesiog darbo vietoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos Vadovų Tarybą nušviečiantys žurnalistai miegojo tiesiog darbo vietoje

Lietuvai derybose atstovaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė užkulisiuose tarp kandidatų tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininke buvo minima anksčiau. Dabar – beveik nebe.

Kaip rašo BNS, D.Grybauskaitės galimybes menkina tai, kad ji yra nepartinė – pagal Lietuvos Respublikos konstituciją prezidentas negali priklausyti politinei partijai.

Vis dėlto kai kurie politikai ir diplomatai dar svarsto, kad užsitęsus ginčams ji galėtų tapti kompromisine figūra ir galėtų būti įvardyta kaip su Europos liaudies partija siejama politikė, nors formaliai ir nepriklausanti partijai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dalia Grybauskaitė

Kita vertus, būtent EPP atstovė, vokietė krikdemė U.von der Leyen minima kaip favoritė vadovauti naujajai EK, tad dar viena, kad ir neformaliai, centro dešinioji svarbiame poste tikriausiai netiktų kitoms politinėms jėgoms.

Beje, Lenkijos vyriausybė paskelbė, kad prieš formalią derybų pradžią D.Grybauskaitė buvo susitikusi dvišaliam pokalbiui su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.

Pati D.Grybauskaitė nuo komentarų žiniasklaidai apie derybas susilaiko. 

Taip, kalbų ir spekuliacijų daug, o EVT susitikimas, tiesą sakant, dar neprasidėjo! Panašu, kad vėl laukia naktinės diskusijos, nors posėdis turėjo prasidėti dar vidurdienį Lietuvos laiku. Taigi vėluojama jau daugiau nei penkias valandas.

Gali būti, jog vėlinamasi ir dėl to, kad bet kuris asmuo, kurį EVT nominuos į EK pirmininkus, turės būti patvirtintas Europos Parlamente. O čia jau prasideda komplikacijos.

Antai socialdemokratas europarlamentaras iš Vokietijos Berndas Lange tviteryje parašė, kad toks variantas, kai EK vadovauja U.von der Leyen, o EVT – Ch.Michelis, „socialdemokratams netinka“.

Vengrijos premjero V.Orbano atstovas Zoltanas Kovacas tviteryje leido suprasti, kad būtent Budapešto, Varšuvos, Bratislavos ir Prahos dėka buvo „nuverstos“ tiek M.Weberio, tiek F.Timmermanso kandidatūros į EK pirmininkus.

Visos keturios šalys anksčiau parėmė U.von der Leyen kandidatūrą.

„Višegrado ketvertas dar kartą parodė turintis stiprybės ir įtakos sprendžiant dėl ES krypties. Įveikę Weberį, V4 premjerai nuvertė ir Timmermansą“, – parašė Z.Kovacas.

Tiesą sakant, jei U.von der Leyen ir toliau svajoja apie Jungtines Europos Valstijas, Višegrado ketverto parama jos kandidatūra atrodo mažų mažiausiai keistai – Vidurio Europos šalys kaip tik pasisako už dalies galių grąžinimą nacionalinėms valdžioms.

Paradoksalu, bet būtent už tokią ES kryptį pasisakė ir F.Timmermansas, ypač nemėgstamas Vengrijos ir Lenkijos valdančųjų.