Viršūnių susitikimo šeimininko Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio atstovas sakė, kad 27 lyderiai, ilgai nesimatę dėl karantino, pirmiausia „apsikeitė nuomonėmis“ su Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoli.
Vokietijos kanclerei Angelai Merkel kaip tik tą dieną, kai ji ir 26 jos kolegos sugrįžo į Briuselį, sueina 66-eri. Tačiau lyderiai rengiasi ne švęsti, o išsiaiškinti, ar asmeninėmis derybomis galima atsakyti į 750 mlrd. eurų klausimą.
„Konsultacijas pradedame labai energingai, bet taip pat privalau pasakyti, kad nesutarimai vis dar labai, labai dideli, todėl negaliu prognozuoti, ar šįkart galėsime pasiekti susitarimą“, – sakė ji.
„Tai būtų pageidautina, bet taip pat turime matyti tikrovę ir mums tikrai reikia daug pasiryžimo leistis į kompromisus, jei norime ką nors pasiekti, – pažymėjo A.Merkel. – Štai kodėl tikiuosi labai, labai sunkių derybų.“
Atvykęs į Europos Vadovų Tarybą, kur lyderiai ir jų sumažintos komandos derėsis laikydamiesi socialinio atstumo, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalbėjo apie „lemiamą momentą“.
„Išgyvename beprecedentę krizę sveikatos apsaugos ir, taip pat, socialiniu lygiu. Mums reikia daugiau solidarumo ir ambicijų“, – sakė jis.
A.Merkel ir E.Macronas pritaria atsigavimo paketui, apimančiam paskolas ir subsidijas valstybėms narėms, kad jos galėtų gaivinti viruso ir prevencinių karantino priemonių supurtytas ekonomikas.
„Lošiama iš mūsų Europos projekto“, – perspėjo E.Macronas prieš susitikdamas su Nyderlandų premjeru Marku Rutte. Šis nepritaria pinigų dalijimui be griežtų išankstinių sąlygų ir galios vetuoti nacionalinius gelbėjimo planus.
„Solidarumas, taip: tų šalių, kurios dabar gali surasti daugiau savo pačių biudžetuose kovai su krize, toms šalims, kurios gali padaryti mažiau“, – sakė M.Rutte.
„Tačiau tuo pačiu metu taip pat galima prašyti šių šalių padaryti visa, kas įmanoma, kad kitą kartą [jos] tai išspręstų pačios. Tai daroma reformomis darbo rinkoje, dėl pensijų etc“, – pabrėžė jis.
Sunkūs laikai
ES dėl koronaviruso krizės patiria istorinį ekonominį nuosmukį ir bloko pareigūnai rengė planus dėl didžiulio skatinimo paketo šalims po karantino.
Tačiau grupė ryžtingai nusiteikusių šiaurinių valstybių, kuriai vadovauja Nyderlandai, nesutinka dalyti pinigų pietinėms kaimynėms be griežtų su jais susietų sąlygų.
Intensyvios derybos turėtų vykti ir šeštadienį, ir, galbūt, net sekmadienį, bet nedaug kas tiki, kad įvyks persilaužimas, tad vėliau šį mėnesį galėtų būti surengtas dar vienas viršūnių susitikimas.
Ch.Michelis bandė skatinti ryžtą po ankstesnių koronaviruso eros vaizdo konferencijų, kurios tik akcentavo lyderių nuomonių skirtumus.
Grupė ryžtingai nusiteikusių šiaurinių valstybių, kuriai vadovauja Nyderlandai, nesutinka dalyti pinigų pietinėms kaimynėms be griežtų su jais susietų sąlygų.
„Susitarimui pasiekti reikės visų sunkaus darbo ir politinės valios. Atėjo laikas. Susitarimas būtinas, – rašė jis laiške, kuriuo kvietė lyderius sugrįžti į Briuselį. – Mums reikės surasti veiksmingus sprendimus ir susitarti didesnei mūsų piliečių naudai.“
Tačiau optimizmo trūksta. Kai kurie lyderiai į Belgijos sostinę atvyko dar viršūnių susitikimo išvakarėse, kad galėtų surengti privačias diskusijas prieš pagrindinį renginį.
Europos diplomatai sakė, jog Nyderlandai toliau reikalaus palikti valstybėms narėms teisę vetuoti bet kokį bendrą ES skolinimąsi siekiant finansuoti paskolas savo narėms.
Jie taip pat nori, jog bet kokios paskolos ar subsidijos būtų susietos su griežtomis sąlygomis, kad tokios itin įsiskolinusios šalys kaip Ispanija ir Italija prižiūrint Europos Komisijai vykdytų reformas.
Tam kategoriškai nepritaria pietinės valstybės. Ir Ch.Michelis, ir A.Merkel, kurios šalis ką tik pusmečiui perėmė pirmininkavimą ES, stengsis ieškoti kokio nors kompromiso.
„Neatmetame galimybės pasiekti susitarimą šį savaitgalį, bet jei susitarimo nebus, neatmetame galimybės vėliau surengti tolesnes derybas“, – trečiadienį sakė olandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas.
Paskolos ar subsidijos?
Nyderlandai iškilo kaip svarbiausias stabdys, bet M.Rutte poziciją tvirčiau ar silpniau taip pat remia kitos vadinamojo taupiojo ketverto narės: Švedija, Danija ir Austrija.
Ch.Michelio plane numatomas 750 mlrd. eurų atsigavimo paketas iš 250 mlrd. eurų paskolų ir 500 mlrd. eurų subsidijų, kurių jas gavusioms šalims nereiktų grąžinti.
Taupusis ketvertas nepritaria subsidijoms ir nori, kad bet kokios paskolos būtų susietos su išankstinėmis sąlygomis.
Atsigavimo paketas yra priedas prie planuojamo 1,074 trln. eurų septynerių metų ES biudžeto 2021–2027 metų laikotarpiui, dėl kurio lyderiai taip pat turėtų sutarti artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais.
„Susitarimas visai nėra garantuotas. Priešingai, dar reikia įveikti didelius nesutarimus“, – pripažino vienas ES aukšto rango pareigūnas.
Be atsigavimo paketo valdymo, lyderiai taip pat gali ginčytis dėl pastangų paramą iš ES biudžeto susieti su sąlyga, kad bloko narės privalo laikytis teisinės valstybės principų.
Vengrija ir Lenkija, prieš kurias Europos Komisija ėmėsi veiksmų dėl įtariamo poslinkio autoritarizmo link, stengsis neleisti įrašyti į biudžetą tokios taisyklės.
