„Liekame dar nakčiai. Rytoj bus tęsiamos derybos“, – BNS sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas.
„Derybos bus pratęstos jau rytoj, nes po 18 valandų sunkių ir įtemptų derybų iš tikrųjų atsiranda gal ir klaidų tikimybė“, – pridūrė N.Aleksiejūnas.
ES lyderiai sekmadienio vakarą prasidėjusiose derybose sprendė, kas turėtų tapti naujuoju Europos Komisijos pirmininku ir užimti kitus svarbius postus.
Šis viršūnių susitikimas yra vienas ilgiausių pastaraisiais metais ir šiuo atžvilgiu net viršijo per Graikijos skolų krizę pasiektą ankstesnį rekordą.
Viršūnių susitikimą organizavęs D.Tuskas apie 8 val. (9 val.) siūlė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kanclerei Angelao Merkel laikinai sustabdyti diskusijas ir iš naujo susirinkti po dviejų savaičių, bet šis siūlymas buvo atmestas, naujienų agentūrai AFP sakė vienas ES šaltinis.
Neviltis ir gėda
Netrukus po D.Tusko pranešimo apie pertrauką pasipylė ES šalių lyderių reakcijos į tokį nesugebėjimą susitarti. A.Merkel pabrėžė: „Mes daug diskutavome – nemanau, kad kažkam tai gali nepatikti.“
E.Macronas: „Dėl mūsų Tarybos ir Europos įvaizdis labai prastas, niekas negali būti patenkintas dėl to, kas įvyko po tiek daug valandų.“
Vokietijos kanclerė pridūrė mananti, kad bus sunku pasiekti kompromisą antradienį. A.Merkel esą nori užsitikrinti kuo didesnį palaikymą būsimam sprendimui – suprask, minimalios daugumos (21 iš 28 šalių, kuriose gyvena 65 proc. visų ES gyventojų, pritarimo, – red.) negana.
Prancūzijos prezidentas E.Macronas buvo kategoriškesnis ir nesugebėjimą surasti sprendimą vadina nesėkme.
„Dėl mūsų Tarybos ir Europos įvaizdis labai prastas, niekas negali būti patenkintas dėl to, kas įvyko po tiek daug valandų“, – sakė E.Macronas, kaip pagrindinį paralyžiaus šaltinį išskyręs vidinius EPP politinius nesutarimus.
Jis dar pažėrė komplimentų A.Merkel: „Ji sunkiai dirbo ir labai stengėsi įtikinti savo politinę šeimą pabandyti šiandien pasiekti susitarimą.“
„Daugasmenybių neprisidėjo prie sprendimų, nes turi asmeninių ambicijų. Prie stalo trūko pareigos ginti Europos viešąjį interesą jausmo.
Turime ginti savo šalis, bet turime ir ginti Europą. Kai yra per daug slaptų tikslų, mums nepasiseka“, – svarstė E.Macronas , prabilęs apie nervingus kai kurių pervargusių lyderių protrūkius per pirmadienio darbinius pusryčius.
Jis galiausiai atkreipė dėmesį, kad ES plėtra turbūt nebūtų labai gera mintis, nes akivaizdu, jog ir 28 Bendrijos šalims narėms yra labai sunku susitarti.
E.Macronas pridūrė manantis, kad ES gali pati pakenkti savo kaip patikimo bloko reputacijai tarptautinėje arenoje, jei ir toliau šlubuos „kaip 28 šalių klubas, susitinkantis, bet niekada nesusitariantis“.
„Turime pakeisti taisykles, nes nebūsime patikimi pasaulyje ir mūsų pačių piliečiams“, – teigė Prancūzijos lyderis.
Kandidatų dėlionės
Pirmadienį balsuojama nebuvo, bet Italijos premjeras Giuseppe Conte, kalbėdamas su žurnalistais, garsiai pasvarstė, kad F.Timmermansui ir kitiems Osakoje suderėtiems kandidatams šiuo metu nepritaria apie 10-11 šalių.
Pastaruosius penkerius metus Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo poste dirbęs F.Timmermansas vadovavo ES pastangoms įgyvendinti bloko teisinės valstybės viziją į autoritarizmą linkusiose rytinėse narėse ir užsitraukė jų nemalonę. Tačiau neaišku, ar jo priešininkės užsitikrins pakankamą paramą, kad blokuotų jo kandidatūrą.
Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas laiške EPP frakcijos lyderiui Josephui Dauliui rašė, kad F.Timmermanso paskyrimas būtų „rimta ar netgi istorinė klaida“.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis savo ruožtu sakė: „Fransas Timmermansas yra Europą skaldantis kandidatas. Akivaizdu, kad jis nesupranta Vidurio Europos.“
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May dalyvauja savo paskutiniame ES viršūnių susitikime. Jos atstovas spaudai sakė, kad premjerė atliks „konstruktyvų vaidmenį“ ir dalyvaus visuose balsavimuose.
Naujienų agentūrai AP vienas diplomatas sakė, kad bulgarė Kristalina Georgijeva iš centro dešinės Europos liaudies partijos (EPP) vis dar laikoma realiausia pretendente Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste pakeisti Donaldą Tuską. Kitų šaltinių teigimu, K.Georgijeva, atvirkščiai, jau neturi jokių šansų.
Kiti pretendentai į svarbiausius ES postus – verslui palankūs liberalai Belgijos premjeras Charles'is Michelis arba dabartinė ES konkurencijos komisarė iš Danijos Margrethe Vestager – minimi kaip realiausi pretendentai į užsienio politikos vadovus.
Pagrindinis EPP kandidatas Manfredas Weberis, kaip atrodo, bent pusę kadencijos dirbtų Europos Parlamento pirmininko poste, sakė minėtas diplomatas.
Buvusio olandų užsienio reikalų ministro F.Timmermanso kandidatūra į Europos Komisijos pirmininkus labai suskaldė daugiausiai vietų Europos Parlamente turinčią EPP, nes ji tokiu atveju šį svarbų postą perleistų konkuruojančiam socialistų ir demokratų blokui.
ES šalių vadovai prie derybų stalo turėtų grįžti antradienio vidurdienį Lietuvos laiku, o D.Tuskas pirmadienį net nepaskyrė spaudos konferencijos.
Centro dešiniųjų Europos liaudies partijos (EPP) premjerai iš pradžių gana įnirtingai ir viešai priešinosi idėjai EK pirmininku skirti F.Timmermansą, o ne EPP kandidatu iškeltą M.Weberį – juk EPP naujajame Europos Parlamente (EP) turi daugiausiai vietų.
ES šalių lyderiai, kelias valandas numigę, 8 val. ryte susirinko darbinių pusryčių, tačiau susitarimo pasiekti taip ir nesugebėjo.
Sukilėliams vadovavo Airijos premjeras Leo Varadkaras, netylėjo ir Vengrijos bei Lenkijos, kurioms F.Timmermansas netinka kaip pagrindinis tyrimų dėl teisės viršenybės principo pažeidimų Budapešte ir Varšuvoje iniciatorius, premjerai.
Tačiau dėl tokio kompromiso Osakoje sutarusi Vokietijos kanclerės A.Merkel vadovaujama lyderių grupelė kitos išeities, regis, nematė – susitarti reikėjo greitai, nes jau antradienį EP renkasi į pirmąją plenarinę sesiją ir balsuoja dėl naujo pirmininko.
Dabar panašu, kad vienu metu vyks ir EP plenarinė sesija, ir dar vienas Europos Vadovų Tarybos derybų raundas.
Pirmadienį apie pietus buvo pasirodę pranešimų, esą F.Timmermanso pozicijos per naktį sustiprėjo, bet panašu, kad kompromisas dar tolokai.
Derybų maratonas
Derybos iš tiesų sunkios. Sekmadienį jos turėjo prasidėti 18 val. Briuselio laiku, bet dėl konservatorių maišto vėlavo daugiau nei tris valandas, o darbinė vakarienė greitai virto konsultacijų maratonu, užtrukusiu iki aušros.
ES šalių lyderiai, kelias valandas numigę, 8 val. ryte susirinko darbinių pusryčių, tačiau susitarimo pasiekti taip ir nesugebėjo.
Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė pagal konstituciją negali priklausyti politinei partijai, o būtent partiškumas tampa vis svarbesniu kriterijumi dėliojantis ES postus, todėl pagrindiniuose pasitarimuose jos nebuvo.
Kai kurie dešiniųjų lyderiai viešai svarstė, esą tokia idėja atiduoti EK pirmininko postą socialistui buvo surašyta taip, kad nepakenktų A.Merkel ir jos ryšiams su koalicijos partneriais Vokietijoje – socialdemokratams.
Savo ruožtu A.Merkel, palaimindama F.Timmermanso kandidatūrą, irgi nusileido Prancūzijos prezidentui E.Macronui. Pastarasis nuosekliai priešinosi M.Weberio pasirinkimui.
Lietuvoje pradedama imta nuogąstauti, kad paralyžius gali sujaukti išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos planus – mat nesėkmingų derybų Briuselyje atveju gali tekti surengti dar vieną neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą liepos 15 dieną.
G.Nausėdos inauguracija numatoma liepos 12-ąją, bet liepos 16 dieną jo laukia pirmasis oficialus vizitas – į kaimyninę Lenkiją.
