Praėjus dviem savaitėms po JAV investicijų banko „Lehman Brothers“ žlugimo ir prasidėjusios pasaulio akcijų rinkų griūties, JAV ir ES lyderiai reiškė vis ryžtingesnius ketinimus imtis bendrų veiksmų, turinčių užbaigti didžiausią finansų suirutę nuo praeito amžiaus 4-ojo dešimtmečio.
Po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) grupės finansų vadovai sekmadienį Vašingtone pasiūlė veiksmų planą, Paryžiuje įvykusiame 15 euro zonos šalių viršūnių susitikime buvo susitarta dėl bankų gelbėjimo plano, sakė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.
Šiuo metu ES pirmininkaujančios šalies vadovas sakė, jog vyriausybės išpirks dalį bankų akcijų – taip bus padidintas jų apyvartinis kapitalas ir suteiktos tarpbankinio skolinimosi garantijos.
Pasak Didžiosios Britanijos premjero Gordono Browno, ši savaitė yra kritinė.
Pasak Didžiosios Britanijos premjero Gordono Browno, ši savaitė yra kritinė.
„Esu įsitikinęs, kad per kelias ateinančias sienas bus atkurtas pasitikėjimas bankų sistema... Sprendimai, kuriuos priimsim per kelias ateinančias dienas, veiks mus kelerius ateinančius metus“, – sakė jis.
„Manau, jog tai turėtų duoti teigiamų rezultatų, – pridūrė Ispanijos premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero. – Išgyvename rimtą krizę. Logiška, jog rimtą krizę įveikti bus sudėtinga, tačiau mes ją įveiksim“.
Ekonomiškai stipriausios Europos Sąjungos šalys suplanavo naujų priemonių, turinčių sustiprinti bankų sistemą. Išsamesnių detalių apie jas nepateikta, tačiau N.Sarkozy sakė, kad Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir kitos šalys informuos apie savo planus pirmadienį.
Pasak pareigūnų, šių priemonių įgyvendinimas atsieis kelis šimtus milijardų eurų, neskaitant milžiniškų lėšų, kurios jau buvo mestos gelbėjant bankus ir stiprinant finansų rinkas.
ES veiksmus Vašingtone iškart pasveikino Tarptautinio valiutos fondo vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas, kuris priminė, kad jo organizacija jau kelis mėnesius ragino koordinuoti tarptautinius veiksmus.
„Šiuo metu beveik visos išsivysčiusios šalys turi veiksmų planus. Euro zonos priemonės galiausiai gali būti pritaikytos visai Europos Sąjungai, – sakė jis. – Euro zonos planas taip pat yra išsamus. Mes visi judame gera kryptimi“.
Sunerimę investuotojai tikisi, kad priimti sprendimai padės pasiekti trokštamą rinkos stabilumą po kelias savaites trukusių nevaldomų svyravimų.
Sekmadienį Britanijos žiniasklaida pranešė, kad šalies vyriausybės pirmadienį išpirks dviejų nuo krizės labiausiai nukentėjusių bankų „Royal Bank of Scotland“ ir HBOS akcijų kontrolinius paketus.
Didžioji Britanija jau skyrė 250 mlrd. svarų (apie 1,1 trilijono litų) paskoloms garantuoti, taip pat 200 mlrd. svarų (apie 871 mlrd. litų) trumpalaikėms paskoloms ir 50 mlrd. svarų (apie 217,5 mlrd. litų) išpirkti didžiųjų bankų akcijoms.
Pasak Pasaulio banko prezidento Roberto Zoellicko, didžiausia po 1929 metų rinkos griūties finansų krizė parodė, jog dabar ypač reikalingos koordinuotos tarptautinės priemonės, kurios turi „modernizuoti naujosios pasaulinės ekonomikos daugiapoliškumą“.
