Europos Sąjungos „Taryba iki 2020-ųjų birželio 23-osios pratęsė ribojančias priemones, paskelbtas reaguojant į Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją“, sakoma ES pranešime, paskelbtame Briuselyje prasidėjus bloko viršūnių susitikimui.
2014 metų kovą ES įvedė ir toliau tęsia varžomąsias priemones Rusijos atžvilgiu. Kaip nurodo Bendrijos institucijos, šios priemonės taikomos „reaguojant į neteisėtą Krymo aneksiją ir tyčinį padėties Ukrainoje destabilizavimą“.
Tarp ES taikomų varžomųjų priemonių yra diplomatinės, ekonominės ir asmeninės sankcijos, suvaržymai Krymui ir Sevastopoliui.
Tarp diplomatinių priemonių buvo ES ir Rusijos viršūnių susitikimo atšaukimas 2014 metais, ES valstybių narių sprendimai nerengti periodinių dvišalių viršūnių susitikimų su Rusija. Pristabdytos dvišalės derybos dėl bevizio režimo ir naujos ES sutarties su Rusija. 2014 metų birželio 4–5 dienomis vietoje Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimo Sočyje įvyko Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimas Briuselyje. Nuo to laiko šie susitikimai vyksta G-7 formatu.
Dažniausios sankcijos yra suvaržymai asmenims. Kalbama apie finansinių aktyvų įšaldymą, įvažiavimo į ES teritoriją suvaržymus asmenims ir organizacijoms, kurių veikla, ES vertinimu, buvo susijusi su kenkimu „Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“. Šios priemonės buvo įvestos 2014 metų kovą, o asmenų ir organizacijų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašai periodiškai papildomi. Šios sankcijos pratęsiamos kas pusę metų.
Prie individualių sankcijų ES priskiria priemones, „susijusias su neteisėtu lėšų, priklausančių Ukrainos valstybei, pasisavinimu“.
2014 metų birželį Europos Sąjungos Taryba priėmė varžomąsias priemones dėl „Rusijos Federacijos įvykdytos neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos“.