15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti

ES ministrai atmeta Rusijos „spaudimą“ dėl Ukrainos

Europos Sąjungos ministrai ketvirtadienį pareiškė, kad nesiderės su Rusija dėl Ukrainos ateities, kol Maskva telks kariuomenę prie savo kaimynės sienos.
Karinė technika Rusijoje prie sienos su Ukraina
Karinė technika Rusijoje prie sienos su Ukraina / „Scanpix“/AP nuotr.

Nors ir nepagrasino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kariniu atsaku, bloko gynybos ir užsienio reikalų ministrai teigė, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą išprovokuotų griežtas sankcijas ir dešimtmečiams sugadintų Maskvos santykius su ES.

„Rusijos [kariuomenės] judėjimas yra spaudimo dalis“, – prieš Prancūzijos Bresto mieste vykstantį ES gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikimą žurnalistams sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Pasak jo, „esant spaudimui derybų neturėtų būti“.

Neformalus susitikimas rengiamas po pirmadienį Ženevoje įvykusių JAV ir Rusijos pareigūnų įtemptų derybų. Jų metu joks susitarimas dėl Ukrainos konflikto deeskalavimo nepasiektas, bet abi šalys pasiūlė kalbėtis toliau.

„Buvome patikinti, kad niekas nebus sprendžiama, dėl nieko nebus deramasi be europiečių... [Veiksmai] su amerikiečiais koordinuojami absoliučiai puikiai“, – sakė J.Borrellis.

„100 kontaktų“

Per spaudos konferenciją ES diplomatijos vadovas pridūrė, kad „nepaisant to, kas buvo pasakyta, mes nuolat palaikome ryšį su JAV, šią savaitę buvo daugiau nei 100 kontaktų“.

Nors oficialios bendros rezoliucijos dėl krizės nebus, tikėtina, kad penktadienį pasibaigus užsienio reikalų ministrų susitikimui bus paskelbtas politinis pareiškimas, sakė J.Borrellis.

Vašingtonas ir jo sąjungininkai kaltina Rusiją planuojant invaziją į Ukrainą.

Prie šios šalies sienų Maskva sutelkė apie 100 tūkst. karių ir tai pakurstė nuogąstavimus dėl galimų veiksmų, primenančių 2014 metus, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, be to, pradėjo remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, kur konfliktas jau nusinešė per 13 tūkst. gyvybių.

Įtampai smarkiai išaugus, Rusija taip pat pareikalavo, kad NATO nebepriimtų naujų narių, įskaitant Ukrainą, ir nesteigtų naujų bazių buvusiose sovietinėse respublikose.

„Kol kas nebuvo paleistas nė vienas šūvis ir neperžengta siena, ir tai yra gerai“, – atvykęs į susitikimą sakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas.

„Nepulsime Rusijos“

„Labai aišku, kad mes, nei kaip NATO, nei kaip Europos Sąjunga, nepulsime Rusijos“, – sakė J.Asselbornas ir pridūrė, kad pirmyn vedantis kelias yra dialogas.

„Jei kils karinis eskalavimas, visos durys bus užtrenktos dar 20 metų. Rusija negali to norėti“, – kalbėjo jis.

Prancūzų gynybos ministrė Florence Parly sutiko, kad „dialogas yra vienintelis būdas tvariai sumažinti šią įtampą“, tačiau pareiškė, kad ES taip pat yra pasirengusi įvesti „didžiules sankcijas“ Rusijai, jei ji pultų Ukrainą.

JAV senatoriai iš prezidento Joe Bideno Demokratų partijos trečiadienį pagrasino didelėmis pasekmėmis, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, įskaitant sankcijas prezidentui V.Putinui ir rusų bankams, taip pat 500 mln. dolerių (439,75 mln. eurų) vertės papildomą karinę pagalbą Kijevui.

Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams pareiškė, kad „sankcijomis valstybės vadovui peržengiama riba, tai galima palyginti su ryšių nutrūkimu“.

Į Brestą atvykusi Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock apibūdino situaciją Ukrainoje kaip „dramatišką“ ir pareiškė, kad bendra ES pozicija krizės klausimu yra labai svarbi.

„Neišnaudojame viso potencialo“

„Kai Europa yra vieninga, mes esame sunkiasvoriai, – kalbėjo ji. – Kai taip nėra, mes neišnaudojame viso savo potencialo.“

ES pirmininkaujanti Prancūzija taip pat ragino ministrus aptarti įtampą Malyje po to, kai Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) sutarė uždaryti sausumos ir oro sienas su šia šalimi ir įvesti prekybos embargą dėl atidėtų rinkimų.

Tokių priemonių, kurioms pritarė ir Prancūzija, buvo imtasi kariuomenės dominuojamai maliečių vyriausybei praėjusį mėnesį pasiūlius likti valdžioje iki penkerių metų ir tik tada atkurti demokratinę santvarką.

Paryžius Malyje ir kaimyninėse Sachelio šalyse yra dislokavęs tūkstančius savo karių; jie padeda vietos pajėgoms kovoti su džihadistais.

Tačiau Vakarų valstybės apkaltino Malį bendradarbiaujant su rusų samdiniais iš „Wagner“ grupės. J.Borrellis ketvirtadienį pareiškė, kad „jie atvyksta į Malį“, o dislokavimą pavadino „absurdu“.

Atsakydama į tai, ES sustabdė biudžeto pagalbos teikimą Maliui, bet ne tiesioginę pagalbą jo gyventojams, kurių pusė gyvena skurde, sakė jis.

Tuo metu ant susitikimo Breste šešėlį metė COVID-19: Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad turėjo atšaukti savo dalyvavimą ir izoliavosi namuose, nes jam testu patvirtintas koronavirusas.

W. Hoekstra antradienį viešėjo Briuselyje, kur susitiko su savo kolege iš Belgijos Sophie Wilmes ir J.Borrelliu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų