Prieš dvejus metus EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris paprašė ES šalių pademonstruoti solidarumą ir palengvinti pabėgėlių naštą tokioms šalims kaip Graikija, Italija ir Vengrija.
Tuomet ES narės įsipareigojo priimti 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų.
Kvotos turėjo būti įgyvendintos iki 2017-ųjų rugsėjo 26 dienos. Vis dėlto pasibaigus terminui matyti, kad į ES nares buvo perkelta tik 29 tūkst. pabėgėlių.
Kai kurios šalys apskritai atsisakė vykdyti šį įsipareigojimą.
Kas sakyta 2015-ųjų rudenį?
„Mes, europiečiai, neturėtumėme pamiršti, kad Europa – žemynas, kuriame beveik kiekvienas kažkada buvo pabėgėlis.
Mūsų bendrą istoriją žymi milijonai europiečių, bėgusių nuo persekiojimo dėl politinių ar religinių priežasčių, karo, diktatūros ar represijų“, – prieš dvejus metus kalbėjo EK vadovas.
J.C.Junckeris tikino, kad pagaliau atėjo metas suvaldyti pabėgėlių krizę. „Tam nėra alternatyvos“, – sakė jis.
„Man yra aišku, kad šalys narės, į kurias pirmiausia atvyksta pabėgėliai, šiuo metu tai – Italija, Graikija ir Vengrija, susidoroti su šiuo iššūkiu negali būti paliktos vienos“, – kalbėjo J.C.Junckeris.
Tuomet jis minėjo, kad tų metų gegužę jau buvo pasiūlytas mechanizmas, padėsiantis perkelti 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų. EK pirmininkas skatino Bendrijos nares bendradarbiauti ir perkelti dar 120 tūkst. pabėgėlių.
„Tai reikalauja didelių Europos solidarumo pastangų. Anksčiau iš šalių narių nesulaukėme paramos, kurios aš tikėjausi. Tačiau matau, kad nuotaika keičiasi. Tikiu, kad tam pagaliau atėjo metas“, – prieš dvejus metus kalbėjo J.C.Junckeris.
Kas nutiko?
„Euronews“ rašo, kad per dvejus metus buvo perkeltas tik penktadalis iš 160 tūkst. pabėgėlių. Tiesa, perkėlimo tempas keitėsi: per pirmus metus ES narės išsidalijo 4 500 pabėgėlių, o per pastaruosius 12 mėnesių – daugiau nei 25 tūkst.
Vengrija ir Lenkija atsisakė prisidėti prie pabėgėlių naštos pasidalijimo, todėl EK prieš šias šalis ir vos 12 prieglobsčio prašytojų priėmusią Čekiją ėmėsi teisinių veiksmų.
Vengrija ir Lenkija atsisakė prisidėti prie pabėgėlių naštos pasidalijimo, todėl EK prieš šias šalis ir vos 12 prieglobsčio prašytojų priėmusią Čekiją ėmėsi teisinių veiksmų.
Dėl tokio šalių užsispyrimo tūkstančiai pabėgėlių įstrigo Italijoje ir Graikijoje, dažnas jų gyvena itin skurdžiomis sąlygomis.
Briuselis, pripažinęs narių nenorą dalintis pabėgėlių našta, sumažino kvotas.
Iš pradžių buvo ketinama perkelti 160 tūkst. pabėgėlių, vėliau šis skaičius buvo sumažintas iki 98 tūkst, 2017-ųjų balandį – iki 33 tūkst. EK to priežastimi nurodė perkėlimo kriterijus atitinkančių migrantų trūkumą.
Briuselis skatino pagreitinti dalijimosi atvykėliais procesą, ypač Italijoje, į kurią – dėl ES ir Turkijos susitarimo – migrantų šiuo metu atvyksta kur kas daugiau nei į Graikiją.
Kaip pasidalyta pabėgėliais?
Pabėgėlių perkėlimo kvotą įgyvendino tik viena šalis – Malta. Ji priėmė 17 prieglobsčio prašytojų daugiau nei planuota.
Lietuva ES kontekste atrodo neblogai – ji priėmė 414 pabėgėlių ir tokiu būdu įgyvendino 61 proc. nustatytos kvotos.
Tuo tarpu 321 prieglobsčio prašytoją priėmę latviai įgyvendino 67 proc. kvotos, estai – 43 proc.
Mažiausiai pabėgėlių priėmė Austrija, Slovakija ir Čekija, įsipareigojimo visiškai nesilaikė Lenkija ir Vengrija.
| Šalis | Pabėgėlių kvota | Priimta pabėgėlių | Priimta pabėgėlių (proc.) |
| Malta | 131 | 148 | 113 |
| Suomija | 2 078 | 1 975 | 95 |
| Airija | 600 | 552 | 92 |
| Liuksemburgas | 557 | 430 | 77 |
| Latvija | 481 | 321 | 67 |
| Švedija | 3,766 | 2,294 | 61 |
| Lietuva | 671 | 414 | 61 |
| Portugalija | 2 951 | 1 451 | 49 |
| Kipras | 320 | 143 | 45 |
| Estija | 329 | 141 | 43 |
| Nyderlandai | 5 947 | 2 442 | 41 |
| Slovėnija | 567 | 217 | 38 |
| Vokietija | 27 536 | 8 287 | 30 |
| Belgija | 3 812 | 997 | 26 |
| Prancūzija | 19 714 | 4 468 | 23 |
| Rumunija | 4 180 | 728 | 17 |
| Ispanija | 9 323 | 1 279 | 14 |
| Kroatija | 968 | 78 | 8 |
| Bulgarija | 1 302 | 50 | 4 |
| Slovakija | 902 | 16 | 2 |
| Austrija | 1 953 | 15 | 1 |
| Čekija | 2 691 | 12 | 0 |
| Vengrija | 1 294 | 0 | 0 |
| Lenkija | 6 182 | 0 | 0 |
| Norvegija | 0 | 1 509 | - |
| Šveicarija | 0 | 1 217 | - |
| Lichtenšteinas | 0 | 10 | - |
Trūksta kriterijus atitinkančių pabėgėlių
Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys portalui sakė, kad Lietuva, siekdama išpildyti pabėgėlių kvotą, padarė viską, ką galėjo.
„Pirmiausia turime tokius pajėgumus, kokius turime. Tiek institucijų gebėjimą dirbti su dokumentais, paruošti bylas žmonių, kurie gaus prieglobstį, tiek fizinę infrastruktūrą – t.y. pabėgėlių priėmimo centras gali priimti tiek žmonių, kiek gali.
Vis dėlto šiemet padarėme viską, kad tą kvotą išpildytumėme“, – 15min teigė G.Surplys.
Viceministras tikino, kad Lietuva nuo vasaros pradžios iš Italijos ir Graikijos nesulaukė nė vienos pabėgėlių, kuriuos būtų galima perkelti, bylos.
„Su mūsų patiriamomis problemomis, t.y. bylų iš Italijos ir Graikijos trūkumu, susiduria ir kitos narės. Todėl procesas sustojo.
Visų pirma jis sustojo todėl, kad sumažėjo Europą pasiekiančių migrantų srautai. Visų antra, absoliuti dauguma tų, kurie atplaukia, neturi teisės gauti prieglobsčio – jie atvyksta iš saugių šalių, vadinasi, jie yra ekonominiai migrantai.
Šių žmonių bylų Graikija ir Italija mums nesiunčia“, – 15min tvirtino vidaus reikalų viceministras.
Anot G.Surplio, rugsėjo 26 dieną suėjus pabėgėlių išsidalijimo terminui, EK narėms išsiuntė žinutę, kviečiančią perkėlimus tęsti įprasta tvarka. Nors Lietuva neįvykdė įsipareigojimo, jai negresia baudos ar kitos sankcijos.
„EK aiškiai nurodė ieškosianti visų įmanomų būdų teikti finansinę paramą valstybėms, kurios norės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus“, – tikino viceministras.
G.Surplys: „EK aiškiai nurodė ieškosianti visų įmanomų būdų teikti finansinę paramą valstybėms, kurios norės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.“
G.Surplys pridūrė, kad Lietuvoje pabėgėliai paprastai neužsibūna – iš 414 perkeltų asmenų į kitas šalis išvyko 282.
„To priežastys – natūralios. Žmonės jau pildydami anketas ir nurodydami, į kokias valstybes nori patekti, pažymi, kad turi giminių Vakarų Europoje, jų tikslas – Vokietija arba Skandinavijos šalys.
Lietuvoje tiesiog nėra tų tautų bendruomenių, pabėgėlių giminaičių. Asmeniniai ryšiai skatina prieglobstį ir galimybę laisvai po Europą keliauti gavusius žmones išvykti“, – 15min pasakojo G.Surplys.
Viceministras pridūrė, kad nors dažniausia prieglobsčio prašymo Vakaruose priežastimi nurodomi šeimos ryšiai, svarbus ir ekonominis faktorius.
„Reikia turėti omenyje faktą, kad socialinės išmokos Vokietijoje yra didesnės. Jos motyvuoja, tačiau niekada oficialiai nenurodomos“, – sakė jis.
„Lietuva yra pareiškusi poziciją, kad pirmiausia nori dirbti ties savo įsipareigojimais dėl kvotų, kurias nustatė EK. Kai jos bus įgyvendintos, galvosime apie savanorišką asmenų iš trečiųjų valstybių perkėlimą“, – apie galimą prieglobsčio suteikimo proceso pagreitėjimą sakė G.Surplys.
