Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajanis, kalbėdamas apie Čekijai, Lenkijai ir Vengrijai planuojamas skirti priemones dėl atsisakymo pasidalinti pabėgėlių našta, teigė, kad ES nenori nieko nubausti.
„Mes tiesiog norime priminti, kad būtina laikytis įsipareigojimų. Solidarumas nereiškia, kad galite tik gauti. Solidarumas reiškia, kad kartais reikia ir duoti“, – sakė A.Tajanis.
EP pirmininkas teigė nemanąs, kad sankcijas reikia taikyti visada, kai nesilaikoma tam tikrų įsipareigojimų ar pažeidžiami susitarimai. Sprendimą imtis priemonių prieš labai mažai ar visiškai pabėgėliams prieglobsčio nesuteikusias šalis Europos Komisija itin gerai apsvarstė.
„Tiesiog nepriimtina, kad kelios valstybės visiškai nesilaiko įsipareigojimų“, – tikino A.Tajanis.
„Turime judėti pirmyn ir negalime užtrenkti Europos durų. Mums labai svarbu turėti Afrikai skirtą strategiją, ji ateinančiais metais taps vienu svarbiausių ES prioritetų.
Buvo pritarta siūlymui padidinti šiam žemynui skirtas investicijas, skatinti ekonominį augimą. Būsimos Afrikos kartos turi žinoti, kad ateityje čia galės oriai gyventi“, – bloko planus atskleidė EP pirmininkas.
Anot A.Tajanio, negalima žiūrėti į Afriką iš Europos perspektyvos – „turime į ją žiūrėti afrikiečių akimis“.
A.Tajanis: „Visos ES institucijos nėra vien biurokratinės įstaigos, jos turi kurti politiką. Tai nėra nauja Afrikos kolonizacija – turime suprasti, kad joje gyvena mūsų broliai ir seserys.“
„Visos ES institucijos nėra vien biurokratinės įstaigos, jos turi kurti politiką. Tai nėra nauja Afrikos kolonizacija, tiesiog turime suprasti, kad joje gyvena mūsų broliai ir seserys“, – tikino EP vadovas.
„ES gyventojai nori tokios sąjungos, kuri juos apsaugotų. Turime ne tik deklaruoti vertybes, bet ir jas ginti. Privalome galvoti apie bendrą ateitį su Afrika. Ne tik todėl, kad šiandien iš jos atvyksta šimtai tūkstančių migrantų, bet ir todėl, kad vieną dieną jų gali pradėti plūsti milijonai“, – pareiškė A.Tajanis.
Vienos svarbiausių Bendrijos institucijų vadovas sakė, kad būtina skatinti ekonominį augimą Afrikoje, siekti stabilumo Vidurio Rytuose ir stiprinti sienų kontrolę.
„Pasiekėme neįmanoma“
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris džiaugėsi, kad per pastaruosius dvejus metus buvo pasiekta tai, kas atrodė neįmanoma.
„Nebegalime skųstis, kad rimtai netraktuojame ES apsaugos sistemos. Tačiau solidarumas ir atsakomybė vis dar labai svarbu. Neleisime, kad vien geografinė padėtis nulemtų priimamų pabėgėlių skaičių.
Graikija ir Italija rodo tinkamiausią europinio solidarumo pavyzdį, todėl negalime jų palikti nelaimėje, joms Europos Komisija teikia išskirtinę pagalbą“, – kalbėjo J.C.Junckeris.
EK pirmininkas džiaugėsi, kad jau pavyksta užregistruoti 100 proc. pabėgėlių. Jo teigimu, 2015-aisiais užregistruotų atvykėlių skaičius siekė vos 8 proc. Tuo tarpu Graikiją iš Turkijos pasiekiančių migrantų srautas sumažėjo 91 proc.
„Kiekviena šalis turi prisiimti savo atsakomybės dalį. Nesidžiaugiu sutarties pažeidimo procedūromis, tačiau jei širdies ir atjautos nepakanka, tenka priimti griežtus sprendimus“, – sakė J.C.Junckeris.
J.C.Junckeris: „Kiekviena šalis turi prisiimti savo atsakomybės dalį. Nesidžiaugiu sutarties pažeidimo procedūromis, tačiau jei širdies ir atjautos nepakanka, tenka priimti griežtus sprendimus.“
EK pirmininkas užsiminė apie galimus Dublino konvencijos pokyčius. Jo teigimu, naujojoje konvencijoje nebebūtų leidžiama patiems pabėgėliams pasirinkti šalies, kurioje jiems būtų suteikiamas prieglobstis.
„Kai kalbame apie migraciją, negalime pamiršti, kad už skaičių slepiasi kiekvieno asmeninė tragedija. Jie verčiau būtų likę namie, bet karas privertė išvykti. Todėl turime įdėti visas įmanomas pastangas, kad tie asmenys nesirinktų kelio per Viduržemio jūrą, o galėtų pasilikti savo šalyse“, – pridūrė J.C.Junckeris.
Pirmininkas tikino, kad labai svarbu nelegalius migrantus grąžinti į jų kilmės šalis. Pavyzdžiui, Afrikos skubios paramos fondui skiriama 1,9 mln eurų, jau patvirtinti keletas projektų, dėl kurių bus bendradarbiaujama su Nigeriu ir Pietų Sudanu.
„Esame per daug poemų prirašę apie žemynų bendradarbiavimą, metas investuoti ir Afrikai pajusti įgyvendinamas ambicijas. Dabar ne metas užmigti ant laurų“, – pranešimą užbaigė J.C.Junckeris.
„Atskirti pabėgėlius nuo migrantų“
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto prezidentas Georges Dassis sakė, kad pirmiausia reikia atskirti pabėgėlius nuo ekonominių migrantų.
„Pabėgėlius turime priimti ne tik dėl moralinių priežasčių, bet ir Ženevos konvencijos. Ją 1949-aisiais pasirašėme tam, kad priimtumėme pabėgėlius iš Rytų Europos. Tačiau šiandien šios šalys nenori prisiimti pabėgėlių naštos“, – negailėjo kritikos mūsų regionui G.Dassis.
G.Dassis: „Pabėgėlius turime priimti ne tik dėl moralinių priežasčių, bet ir Ženevos konvencijos. Ją 1949-aisiais pasirašėme tam, kad priimtumėme pabėgėlius iš Rytų Europos. Tačiau šiandien šios šalys nenori prisiimti pabėgėlių naštos.“
G.Dassis išliko griežtas ir ekonominių migrantų atžvilgiu. „Dešimtys milijonų žmonių norėtų gyventi ES, tačiau kalbėkime tiesiai šviesiai – negalime jų visų priimti.
Mums reikia migrantų, bet pirmiausia turime jų ieškoti teisėtais kanalais. Turime bendradarbiauti ir investuoti į jų kilmės šalis“, – teigė komiteto pirmininkas.
Anot G.Dassio, nėra normalu, kad šalys narės vien savo jėgomis tvarkosi su ES išorinių sienų apsauga. Jo teigimu, reikia sukurti bendrą prieglobsčio suteikimo procesą.
„Svarbu gerai integruoti migrantus, kad vietiniai juos priimtų teigiamai, o atvykėliai gerbtų senbuvius. Tegalime įsivaizduoti, kaip jaučiasi pensininkas ar darbą praradęs vienišas tėvas, matantis, kad migrantai apsunkina šalies socialinės apsaugos sistemai tenkančią naštą“, – teigė prezidentas G.Dassis.
„Globalus požiūris į migraciją“
ES migracijos reikalų komisaras Dimitris Avramopoulos taip pat teikė pasiūlymus dėl migracijos suvaldymo.
„Per pastaruosius dvejus metus supratome, kad reikia ne tik europinio, bet ir globalaus požiūrio į migraciją. Užtenka klausti „kaip?“, reikia tiesiog imti ir suvaldyti. Akivaizdu, kad nacionalinės priemonės nėra veiksmingas instrumentas, todėl būtina, kad Europa efektyviau bendradarbiautų“, – tikino D.Avramopoulos.
D.Avramopoulos: „Nė viena valstybė narė neturėtų su iššūkiu kovoti viena pati. Jei norime panaikinti spragas, turime užtikrinti, kad nacionalinės prieglobsčio suteikimo sistemos būtų sujungtos.“
Komisaro teigimu, siekiant suvaldyti migraciją, reikia griežtos ir suderintos sistemos, pagrįstos solidarumu.
„Nė viena valstybė narė neturėtų su iššūkiu kovoti viena pati. Jei norime panaikinti spragas, turime užtikrinti, kad nacionalinės prieglobsčio suteikimo sistemos būtų sujungtos“, – sakė D.Avramopoulos.
D.Avramopoulos mano, kad Dublino konvencija neatlaikė išbandymo, „todėl reikia naujos, prisitaikiusios prie realybės, kuri viršytų mūsų lūkesčius“.
Komisaras vienu pagrindinių tikslų įvardino saugių išorinių sienų išlaikymą, padedantį išsaugoti laisvą judėjimą Šengeno zonos viduje. „Man atrodo, kad turime daryti viską, kas įmanoma, jog apsaugotume vieną pagrindinių Europos civilizacijos pasiekimų“, – teigė jis.
D.Avramopoulos taip pat siūlė bandyti pritraukti daugiau kvalifikuotų migrantų, kurie „Europai yra būtini“, o neturinčius teisės likti žemyne išsiųsti į gimtąsias šalis.
„Maršalo planas Afrikai“
Europarlamentarė Roberta Metsola pastebėjo, kad migracijos mastas vis dar milžiniškas. Jos teigimu, „reikia atskirti tuos, kuriems reikia apsaugos, nuo tų, kuriems reikia darbo“ .
R.Metsola: „Tai, kad priimame pabėgėlius, dar nereiškia, kad pas mus gali atvykti bet kas, todėl turime rasti teisėtus migracijos kanalus.“
„Tai, kad priimame pabėgėlius, dar nereiškia, kad pas mus gali atvykti bet kas, todėl turime rasti teisėtus migracijos kanalus.
Mūsų žmonėms reikia saugumo, todėl valstybės privalo vykdyti įsipareigojimus. Turime sukurti savotišką Maršalo planą, skirtą Afrikai. Ir nepamiršti, kad migracija pirmiausia turi žmogiškąjį veidą“, – sakė R.Metsola.
Tuo tarpu parlamento narė Elly Schlein pabėgėlių pasidalinimo klausimu pastebėjo solidarumo trūkumą, kadangi „86 proc. pabėgėlių priglaudžia besivystančios šalys“.
„Gėda, kad norime atsakomybę permesti trečiosioms šalims, pavyzdžiui, Turkijai arba Libijai. Gėda, kad ES narės nesilaiko savo įsipareigojimų. Iš Italijos patirties matome, kad kai migracijos procesas veiksmingai sutvarkomas, migrantai į visuomenės plėtrą įneša puikų indėlį“, – kritikos Bendrijai negailėjo E.Schlein.
Jos manymu, reikia spręsti ne tik migracijos klausimą, bet ir „malšinti konfliktus, kovoti su klimato kaita ir pasauline nelygybe“. Parlamentarė teigė, kad „ES tikrai gali geriau dirbti“.
„Reikia naujos sistemos“
EP narė Cecilia Wikstrom sakė mananti, kad „negalime ir neturime teisės leisti populizmui ir baimei diktuoti atsako į migracijos problemą“.
„Valstybės narės neturi motyvacijos užregistruoti prieglobsčio prašytojų, nes taptų už juos atsakingos. Todėl reikia naujos ir tinkamai administruojamos sistemos“, – tikino C.Wikstrom.
C.Wikstrom: „Valstybės narės neturi motyvacijos užregistruoti prieglobsčio prašytojų, nes taptų už juos atsakingos. Todėl reikia naujos ir tinkamai administruojamos sistemos.“
„Parlamentarė pabrėžė sąžiningo prieglobsčio teikimo svarbą. „Tai reiškia, kad atitinkantieji reikalavimus gaus prieglobstį, o visi kiti bus sparčiai ir oriai grąžinti į savo kilmės šalis“, – sakė C.Wikstrom.
Didelio susidomėjimo sulaukė Čekijos, lig šiol priėmusios vos 12 pabėgėlių ir užsitraukusios ES nemalonę, atstovo Pavelo Svobodos pasisakymas.
„Esu tikras, kad daugumą prašančiųjų pabėgėlio statuso galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: teisės nuostatų apibrėžtus pabėgėlius ir netikrus pabėgėlius, kurių galimybės gauti prieglobstį labai ribotos, tačiau jie ir toliau lieka ES“, – sakė P.Svoboda.
Parlamentaro manymu, reikia imtis griežtų priemonių prieš tuos, kurie užsiima žmonių kontrabanda, o negavusius prieglobsčio kuo greičiau priversti išvykti iš ES teritorijos.
„Kol tokių principų nesilaikysime, pabėgėlių skaičius nemažės“, – mano P.Svoboda.