Vyriausybės skiriama Drausmės bylų kolegija, įsteigta 2017 metais siekiant drausminti teisėjus, yra dalis kontroversiškų teismų sistemos reformų, vykdomų nuo Lenkijos dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) atėjimo į valdžią 2015 metais.
„Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija tebevaržo lenkų teisėjus ir kelia pavojų jų nepriklausomumui“, – pareiškime nurodė ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas.
„Esu pasiryžęs imtis ryžtingų veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad visi Europos Sąjungos teismai galėtų vykdyti savo įgaliojimus visiškai nepriklausomai, kaip to reikalauja ES teisė“, – pabrėžė jis.
EK liepė Lenkijai per mėnesį „imtis būtinų priemonių ES teisės laikymuisi užtikrinti“. Kitu atveju Briuselis pagrasino apskųsti Varšuvos veiksmus Europos Teisingumo Teismui (ETT).
„Šiandien priimtas sprendimas yra dar vienas žingsnis, kuris, esu tikras, duos vaisių“, – pažymėjo D.Reyndersas.
Šis ES žingsnis yra dalis balandį Lenkijos atžvilgiu inicijuotos „pažeidimo procedūros“ dėl šalyje vykdomos teismų sistemos pertvarkos. Tai yra jau ketvirtas kartas, kai Briuselis imasi veiksmų, nuo to laiko, kai konservatyvioji vyriausybė ėmė dėti pastangas kontroliuoti teisėjų veiklą.
„Komisija mano, kad Lenkija pažeidžia ES teisę, leisdama Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijai, kurios nepriklausomumas ir nešališkumas nėra garantuoti, priimti sprendimus, turinčius tiesioginį poveikį teisėjams ir jų funkcijų vykdymo būdui“, – rašoma trečiadienį paskelbtame pareiškime.
„Vien faktas, kad teisėjams tenka stoti prieš instituciją, kurios nepriklausomumas nėra garantuotas, turi neigiamų pasekmių teisėjams ir gali pakirsti jų pačių nepriklausomumą“, – priduriama dokumente.
Drausmės bylų kolegijos veikla jau ir taip yra ginčų objektas, nes ETT balandį nurodė Lenkijai sustabdyti šios institucijos darbą, kol bus paskelbtas galutinis nutarimas dėl klausimų, susijusių su jos nešališkumu.
PiS teigimu, teisinės sistemos reformos yra būtinos norint pažaboti korupciją teismų sistemoje, tebetemdomoje komunizmo šešėlio, tačiau kritikai pačioje Lenkijoje ir užsienyje tvirtina, kad tokios iniciatyvos kelia pavojų teisės viršenybei.
2017 metais Europos Sąjunga dėl šių reformų Varšuvos atžvilgiu pradėjo precedento neturinčią procedūrą, po kurios šalis gali netekti savo balso Bendrijos institucijose.