„Karinis režimas ir toliau tęsia smurtą ir stato šalį į aklavietę. Todėl mes didiname spaudimą, kad atvestume kariškius prie derybų stalo“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas po virtualiai vykusių derybų su Europos kolegomis.
„Į sąrašą asmenų taip pat įtraukti du ekonominiai konglomeratai, priskiriami kariškiams“, – pridūrė jis.
Pasak Europos diplomatų, bendrovės, kurioms taikomos sankcijos – lėšų įšaldymas ir vizų išdavimo draudimas – yra „Myanmar Economic Corporation“ (MEC) ir „Myanmar Economic Holdings Ltd“ (MEHL).
Konglomeratai MEC ir MEHL vyrauja daugelyje šios išteklių turtingos Pietryčių Azijos valstybės ekonomikos sektoriuose, įskaitant prekybą alkoholiu, cigaretėmis ir plataus vartojimo prekėmis.
Pareigūnai, kuriems taikomos sankcijos, yra daugiausia valdančiosios Valstybės administracijos tarybos, laikomos atsakinga už demokratijos žlugdymą šalyje, nariai, nurodė diplomatai.
Baudžiamosios priemonės, įsigaliosiančios jas paskelbus oficialiame ES žurnale, išplėstos po to, kai Bendrija ėmėsi sankcijų prieš karinės chuntos lyderį Miną Aungą Hlaingą ir dar 10 aukšto rango chuntos pareigūnų dėl vasario 1 dieną surengto perversmo ir kruvino protestų malšinimo.
Vakarai siekia didinti spaudimą naujajai Mianmaro vadovybei, taikydamiesi į jos pagrindinius pajamų šaltinius.
JAV ir Jungtinė Karalystė jau anksčiau ėmėsi sankcijų prieš MEC ir MEHL, o Vašingtonas į sankcijų sąrašą įtraukė vieną brangakmenių industrijos valstybinę įmonę.
Padėtis Mianmare išlieka sudėtinga nuo vasario 1 dienos, kai karinė chunta nuvertė civilinę šalies lyderę Aung San Suu Kyi, išprovokuodama masinius protestus.
Kariškiams tęsiant kruviną susidorojimą su jai nepritariančiaisiais jau žuvo mažiausiai 737 civiliai gyventojai, žiniasklaida patiria vis didesnį spaudimą.
