Toks žingsnis buvo žengtas teisingumo eurokomisarui Didier Reyndersui viešint Varšuvoje; jis išreiškė susirūpinimą dėl teismų nepriklausomumo ir paragino vyriausybę gerbti ES teismų sprendimus.
„Komisijos tarnybos išsiuntė administracinius laiškus Vengrijai ir Lenkijai“, – sakė EK atstovas ir pridūrė, kad šalys „dabar turi du mėnesius atsiųsti prašomą informaciją“.
Žinia apie laiškus, žyminčius neformalų pirmąjį proceso etapą, nuskambėjo Lenkijoje besilankant teisingumo eurokomisarui Didier Reyndersui.
Lenkija ir Vengrija – pirmosios valstybės, kurių atžvilgiu būtų pritaikytas naujasis ES „sąlygiškumo mechanizmas“.
Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis bloko institucijose, Briuselis nori, kad Varšuva pasiaiškintų dėl savo priemonių, ribojančių teismų nepriklausomumą ir kvestionuojančių ES teisės viršenybę.
Tuo metu Vengrijai EK išreiškė susirūpinimą dėl viešųjų pirkimų, interesų konfliktų ir korupcijos panaudojant ES lėšas, nurodė šaltinis.
Lenkija ir Vengrija – pirmosios valstybės, kurių atžvilgiu būtų pritaikytas naujasis ES „sąlygiškumo mechanizmas“.
Naujasis procesas įsigaliojo sausį ir yra atskiras nuo pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, taikomų ES taisykles pažeidusioms valstybėms narėms.
Pagal naują mechanizmą nacionalinėms vyriausybėms gali būti nutrauktas ES finansavimas, jeigu jos nesugebėtų suderinti savo praktikos su Bendrijos teise.
Tiek Varšuva, tiek Budapeštas ginčija tokios priemonės teisėtumą ir jau kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą (ETT), galintį priimti sprendimą po kelių mėnesių.
„Aiškinimo mechanizmas“
Europos Komisija, prižiūrinti, kaip taikomas mechanizmas, pareiškė nesiimsianti formalių veiksmų, kol teismas įvertins, ar jis yra teisėtas.
Tačiau ES pareigūnai pradėjo rinkti įrodymus, reikalingus tolesniems veiksmams atlikti, todėl Lenkijos ir Vengrijos prašoma pateikti informacijos.
„Šiandien konkrečiai nepradedame oficialios procedūros“, – Varšuvoje sakė D. Reyndersas, pavadinęs minėtus laiškus „aiškinimo mechanizmu“.
Eurokomisaras paragino Lenkiją panaikinti teisėjų drausmės kolegiją – vieną pagrindinių teismų reformų, kurias, nepaisant ES prieštaravimų, inicijavo valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).
D. Reyndersas sakė, kad Lenkija taip pat turi reformuoti teisėjų drausmės sistemą ir grąžinti teisėjus, kurie buvo pašalinti iš pareigų dėl reformų, kurios, vyriausybės teigimu, reikalingos norint išnaikinti korupciją.
„Pagrindinis mūsų susirūpinimas Lenkijoje yra dėl teismų nepriklausomumo“, – žurnalistams sakė D.Reyndersas.
Lenkija nepaisė ES teismo nutarties panaikinti drausmės kolegiją, o jos Konstitucinis Teismas praėjusį mėnesį paskelbė nutartį, ginčijančią Bendrijos teisės viršenybę.
Per ketvirtadienį įvykusį susitikimą Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro padovanojo D.Reyndersui dvi nuotraukas, kuriose užfiksuota po Antrojo pasaulinio karo nusiaubta Varšuva.
Z.Ziobro socialiniame tinkle „Twitter“ sakė, kad tose nuotraukose matyti „naikinimas, kurį padarė vokiečiai, įgyvendindami tautų atskyrimo ideologiją“.
„Jos rodo, kad lenkai yra ir bus jautrūs vienodo požiūrio į šalis principui, taip pat ir ES“, – sakė ministras.
Dabartinė Lenkijos vyriausybė skundžiasi, kad su ja ES elgiamasi nesąžiningai.
Paklaustas apie tas nuotraukas, D.Reyndersas sakė, kad „po Antrojo pasaulinio karo buvo įmanoma sukurti Europos Bendriją, o vėliau ir Europos Sąjungą... turėti tikrą taikų žemyną Europoje“.
