Atnaujinta 19.29 val.: Aštuonioliktą derybų dieną Vienoje pasirašytame susitarime numatytas Jungtinių Tautų ir ES sankcijų Iranui nutraukimas, nors jos gali būti sugrąžintos sutarties pažeidimo atveju.
„Po susitarimo, kuris buvo pasiektas Irano branduoliniu klausimu Vienoje 2015 metų liepos 14 dieną, Taryba pratęsė ES varžančių priemonių sustabdymą iki 2016 metų sausio 14 dienos“, – sakoma Europos Tarybos pareiškime.
„Tai leis ES atlikti būtiną pasiruošimą naujo Bendro išsamaus veiksmų plano įgyvendinimui (Joint Comprehensive Plan of Action)“, – sakoma pareiškime.
ES jau kelis kartus pratęsė sankcijų Iranui įšaldymą, suteikdama daugiau laiko Vienos deryboms.
Izraelio nevaržo Irano sutartis ir jis ginsis
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį, pasaulio galingosioms valstybėms pasiekus istorinį susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos, pareiškė, kad Izraelio šis susitarimas nevaržo, ir leido suprasti, kad ir toliau yra pasiruošęs imtis karinių veiksmų.
B.Netanyahu ilgus mėnesius kartojo, kad susitarimas, dėl kurio buvo deramasi, neužkirs kelio Iranui pasigaminti branduolinį ginklą.
Tačiau ekspertai sako, kad Izraelio vienašališki kariniai veiksmai kol kas atrodo vargu ar įmanomi, nors B.Netanyahu ir kiti pareigūnai neatmeta tokios galimybės.
„Izraelio neįpareigoja šis susitarimas su Iranu, ir Izraelio nevaržo šis susitarimas su Iranu, nes Iranas ir toliau siekia mūsų sunaikinimo“, – sakė B.Netanyahu žurnalistams prieš jo saugumo komiteto susitikimą.
Mes visada ginsimės, – patikino jis.
„Mes visada ginsimės“, – patikino jis.
B.Netanyahu šį susitarimą pavadino „istorine klaida“, jį sukritikavo ir kitos Izraelio politinės jėgos.
„Mes įsipareigojome neleisti Iranui įsigyti branduolinio ginklo ir šis įsipareigojimas toliau galioja“, – B.Netanyahu sakė anksčiau antradienį, dar prieš paskelbiant apie formalų sutarties pasirašymą.
Nepaisant aktyvios B.Netanyahu kampanijos JAV Kongrese ir Jungtinėse Tautose, jam nepavyko jos blokuoti.
Susitarime mažiausiai dešimtmečiui numatyti griežti Irano branduolinės veiklos apribojimai ir akyla JT kontrolė. Pasaulio galingosios valstybės tikisi, kad dėl tokių saugiklių branduolinio ginklo gamyba yra praktiškai neįmanoma.
„Susitarimas yra tragedija“
Mainais Iranui bus panaikintos skausmingos tarptautinės sankcijos, ketvirtadaliu sumažinusios penktos pagal dydį OPEC naftos eksportuotojos eksportą ir sukrėtusios jos ekonomiką, taip pat bus „atšildyta“ milijardai dolerių jos sąskaitose.
„Negali užkirsti kelio susitarimui, kai tie, kurie dėl jo derasi, yra pasiruošę daryti vis daugiau nuolaidų tiems, kurie šaukia „Mirtis Jungtinėms Valstijoms“, net vykstant deryboms“, – sakė B.Netanyahu.
Iranas gaus šimtus milijardų dolerių, kuriais galės kurenti savo teroro mašiną, – kalbėjo jis apie sankcijų panaikinimą.
„Iranas gaus šimtus milijardų dolerių, kuriais galės kurenti savo teroro mašiną“, – kalbėjo jis apie sankcijų panaikinimą.
Gynybos ministras Moshe Yaalonas apkaltino šešias derybas vedusias pasaulio galiūnes – Didžiąją Britaniją, Prancūziją, JAV, Vokietiją, Kiniją ir Rusiją – kad jos per daug nuolaidžiauja Teheranui.
„Iranas, kuris atvykęs prie derybų stalo, turėjo silpną poziciją, jas baigė pergalingai“,– sakė jis.
„Užuot kovojęs su terorizmu visa savo galia, laisvasis pasaulis suteikė teisėtumą neapykantos kupiniems kraugeriškiems Irano žudikiškiems metodams. Šis susitarimas yra tragedija visiems, kas trokšta stabilumo regione ir bijo branduolinio Irano“, – tęsė M.Yaalonas.
Pirmadienį vakare B.Netanyahu socialiniame tinkle „Twitter“ net atidarė persų kalba paskyrą @IsraeliPM_Farsi, kad koneveiktų sutartį, vildamasis įtikinti Irano visuomenę.
Opozicijos lyderis Isaacas Herzogas savo paskyroje „Facebook“ parašė, kad „Izraelio interesai atmesti“.
Tuo tarpu Niujorke Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas Lauderis buvo atsargesnis.
„Mes vis dar ketiname išsinagrinėti visas šio susitarimo detales, vildamiesi, kad tikrinimo procesas leis inspektoriams nustatyti tikruosius Irano tikslus“, – sakė jis.
„Kaip sakoma garsiojoje patarlėje – kelias į pragarą gerais ketinimais grįstas“, – pridūrė R.Lauderis.
Atnaujinta 19.02 val.: JT rezoliucija dėl Irano bus pateikta jau kitą savaitę
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucija, numatanti branduolinės programos sutarties sąlygų įgyvendinimo terminus Iranui, gali būti pristatyta jau kitą savaitę, antradienį pranešė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas.
JAV paruošta rezoliucija, kuri pasirodys „greičiausiai jau kitą savaitę“, turi užsitikrinusi JT veto teisę turinčių narių, dalyvavusių derybose su Iranu, paramą, sakė pareigūnas.
Ši rezoliucija turėtų numatyti ekonomines sankcijas, mainais į bet kokį sutarties sąlygų pažeidimą, tačiau apie jokias karines pasekmes joje greičiausiai nebus užsiminta.
Nors kitas aukšto rango administracijos pareigūnas, taip pat nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė neatmetantis JAV karinių veiksmų kaip kraštutinės priemonės galimybės.
Mes aiškiai atiduodame pirmenybę diplomatiniam sprendimui, – sakė pareigūnas.
„Mes aiškiai atiduodame pirmenybę diplomatiniam sprendimui“, – sakė pareigūnas.
„Ateityje šitas arba bet kuris būsimas JAV prezidentas turės bet kokio pasirinkimo, įskaitant ir karinius veiksmus, galimybę, jeigu manys, kad jie yra būtini“, – kalbėjo jis.
„Jeigu Iranas laikysis šio susitarimo, mes tikrai tikime, kad nebus būtinybės svarstyti branduolinės problemos klausimą“, – patikino pareigūnas.
Barackas Obama kalbėsis su Izraelio ir Saudo Arabijos lyderiais apie Irano susitarimą
JAV prezidentas Barackas Obama netrukus pasikalbės su Izraelio ir Saudo Arabijos lyderiais, kurie skeptiškai vertina naujai pasirašytą susitarimą dėl Irano branduolinės programos, antradienį pranešė aukšto rango administracijos pareigūnas.
B.Obama kalbėsis su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, kuris šį susitarimą pavadino „istorine klaida“, ir Saudo Arabijos karaliumi Salmanu, sakė pareigūnas.
Sutartis žymi istorinį persilaužimą santykiuose su JAV
Iranas ir šešios galingosios šalys antradienį pasiekė istorinį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos, vainikuojantį ilgiau negu dešimtmetį vykusias derybas ir tapusį dokumentu, kuris gali iš esmės pakeisti padėtį Artimuosiuose Rytuose.
Vis dėlto šis pasiekimas nenuslopino prieštaringų vertinimų dėl vieno iš opiausių šiuolaikinės diplomatijos klausimų: Europos Sąjunga naująją sutartį vadino „vilties ženklu visam pasauliui“, o Izraelis – „istorine kapituliacija“.
Pagal šią sutartį sankcijos, paskelbtos Iranui Jungtinių Valstijų, ES ir Jungtinių Tautų, bus palaipsniui atšaukiamos, šiitiškai respublikai sutikus su jos branduolinės programos ilgalaikiais suvaržymais. Vakarų šalys ilgą laiką įtarė, kad Iranas savo branduolinę programą naudoja kaip priedangą mėginimams pasigaminti atominių ginklų, nors Teheranas tai griežtai neigė.
Persilaužimas buvo pasiektas 18-ąją derybų tarp Irano ir vadinamosios P5+1 grupės, kurią sudaro JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, maratono dieną.
Ypač svarbios sėkmingai derybų baigčiai buvo JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry ir Irano užsienio reikalų ministro Mohammado Javado Zarifo diskusijos.
Diplomatinės pastangos dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos prasidėjo 2013 metais, kai į valdžią Irane atėjo prezidentas Hassanas Rouhani. Tų metų lapkritį buvo suderinta laikinoji sutartis, bet pernai buvo praleisti du galutiniai terminai, iki kurių ketinta pasirašyti ilgalaikę sutartį.
Balandį derybų šalys pasiekė didelį proveržį, susitarusios dėl galutinės sutarties gairių ir tikėjosi ją užbaigti derinti iki birželio 30 dienos, bet galutinis terminas buvo dar dukart atidėtas.
Nuo balandžio daug teisinių ir techninių ekspertų dėjo dideles pastangas, kurpdami itin sudėtingą ir techninių detalių gausią sutartį, kad ji būtų veiksminga.
Vėliau derybos įstrigo dėl sankcijų švelninimo tikslaus kalendoriaus ir Irano noro, kad būtų atšauktas jam Jungtinių Tautų paskelbtas įprastinės ginkluotės embargas.
Galimybė judėti „nauja kryptimi“
Šis susitarimas yra svarbi politinė pergalė tiek JAV prezidentui Barackui Obamai, tiek H.Rouhani – pragmatiškų pažiūrų lyderiui, kuris buvo išrinktas prieš dvejus metus, žadėdamas sumažinti 78 mln. gyventojų turinčios šalies diplomatinę izoliaciją.
Šis susitarimas suteikia progą judėti nauja kryptimi. Mums derėtų ja pasinaudoti, – per televiziją tiesiogiai kreipdamasis į tautą sakė JAV lyderis.
B.Obama, kuriam diplomatija su Iranu, slapta pradėta prieš daugiau negu dvejus metus, kaip ir santykių su Kuba normalizavimas, yra itin svarbūs pasiekimai jo pastangose rasti bendrą kalbą su priešais, pareiškė, kad susitarimas su Iranu suteikia galimybę judėti „nauja kryptimi“.
„Šis susitarimas suteikia progą judėti nauja kryptimi. Mums derėtų ja pasinaudoti“, – per televiziją tiesiogiai kreipdamasis į tautą sakė JAV lyderis, bet pridūrė, kad „mūsų skirtumai yra realūs. Sudėtinga šalių santykių istorija negali būti ignoruojama. Įmanoma keistis“.
Jis taip pat sakė, kad šis susitarimas padės sustabdyti branduolinių ginklų plitimą Artimuosiuose Rytuose.
„Šiandien, kadangi Amerika derėjosi iš galios ir principo pozicijų, mes sustabdėme branduolinio ginklo plitimą šiame regione“, – pareiškė jis.
„Visi keliai įgyti branduolinį ginklą atkirsti“, – sakė B.Obama ir pridūrė, kad susitarimas grindžiamas ne pasitikėjimu, o patikra.
Vašingtono ir Teherano santykiai nutrūko per 1979 metų islamo revoliuciją, kai revoliucionieriai šturmavo JAV ambasadą Teherane ir 444 dienas laikė įkaitais 52 amerikiečius.
„Vilties ženklas“
„Manau, kad tai istorinis momentas, – per spaudos konferenciją sakė M.J.Zarifas, įgijęs išsilavinimą Jungtinėse Valstijose ir užmezgęs šiltus ryšius su J.Kerry. - Sudarome susitarimą, kuris nėra visiems tobulas, tačiau jis yra tai, ką mes galėjome pasiekti, ir tai yra svarbus laimėjimas mums visiems.“
Manau, kad tai istorinis momentas, – per spaudos konferenciją sakė M.J.Zarifas.
„Šiandien galėjo užgesti mūsų viltys dėl šio klausimo, bet dabar atverčiame naują vilties puslapį. Statykime ant šių pamatų“, – pridūrė Irano diplomatijos vadovas.
Antrindama jam ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini, kuri atliko derybų koordinatorės pareigas, pareiškė: „Tai sprendimas, galintis pradėti naują tarptautinių santykių istorijos skyrių ir rodantis, kad diplomatija, koordinavimas ir bendradarbiavimas gali įveikti dešimtmečius tvyrojusią įtampą ir konfrontaciją.“
„Manau, tai vilties ženklas visam pasauliui“, – pridūrė ji.
„Dievas išgirdo mūsų tautos maldas“
Savo ruožtu H.Rouhani kreipdamasis per televiziją į tautą pareiškė, kad „Dievas išgirdo mūsų tautos maldas“ ir pažymėjo, kad sudaryta sutartis yra žingsnis kelyje į platesnį tarptautinį bendradarbiavimą.
„Išsprendus šią nereikalingą krizę, atsiveria nauji horizontai, susitelkiant į bendrus iššūkius“, – sakė Irano lyderis.
Išsprendus šią nereikalingą krizę, atsiveria nauji horizontai, susitelkiant į bendrus iššūkius, – sakė Irano lyderis.
„Jeigu šis susitarimas bus įgyvendintas teisingai... mes galime palaipsniui nugalėti nepasitikėjimą“, – sakė jis kalbėdamas apie ilgą laiką buvusius įtemptus santykius su Vakarų valstybėmis.
„Tai abipusis susitarimas, savitarpiškas susitarimas“, – pridūrė jis.
Vis dėlto abiejų lyderių pastangos namuose vertinamos skeptiškai įtakingų griežtosios linijos šalininkų po dešimtmečius tvyrojusio abipusio priešiškumo tarp valstybių, kurios viena kita vadino „Didžiuoju Šėtonu“ ir „Blogio ašies“ nare.
Jungtinėse Valstijose nemažai įtakingų politikų, ypač iš B.Obamos oponentų respublikonų gretų, laikosi nuomonės, kad susitarimas su Iranu yra per silpnas pažaboti jo branduolines ambicijas.
Dabar JAV Kongresas turės 60 dienų išnagrinėti sudėtingą ir didelės apimties sutartį, kurioje apstu techninių ir teisių detalių. Savo kreipimesi B.Obama pažymėjo, kad jeigu bus nuspręsta ją atmesti, jis blokuos įstatymų leidėjų sprendimą.
Prezidento veto Kongresas galėtų įveikti tik užsitikrinęs dviejų trečdalių įstatymų leidėjų daugumą, todėl tą istorinę sutartį būtų įmanoma galutinai sužlugdyti tik tuo atveju, jeigu prieš ją sukiltų B.Obamos demokratai.
Irano lyderiams taip pat teks susidurti su oponentų pasipriešinimu, ypač todėl, kad šalis veikiausiai negaus daug naudos iš sankcijų sušvelninimo iki kitų metų.
„Per ankstyvas džiūgavimas gali pasiųsti blogą signalą priešui“, – konservatyvių pažiūrų Irano įstatymų leidėjo Ali Rezos Zakani pasisakymą parlamente citavo naujienų agentūra „Fars“.
„Istorinio masto klaida“
Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad antradienį pasiektas susitarimas dėl Teherano branduolinės programos yra „istorinio masto klaida“.
Šalies, kuri, kaip manoma, turi branduolinį ginklą, premjeras taip pat pabrėžė, jog padarys viską, kad užkirstų kelią Iranui įgyvendinti savo branduolines ambicijas.
Iranui bus duotas aiškus kelias įgyti branduolinių ginklų. Daug suvaržymų, kurie turėjo užkirsti tam kelią, bus atšaukti, - sakė B.Netanyahu.
„Iranui bus duotas aiškus kelias įgyti branduolinių ginklų. Daug suvaržymų, kurie turėjo užkirsti tam kelią, bus atšaukti“, - sakė B.Netanyahu per susitikimą su Jeruzalėje viešinčiu Nyderlandų užsienio reikalų ministru Bertu Koendersu.
„Visose srityse, kuriose Iranui turėjo būti sutrukdyta įgyti branduolinių ginklų gamybai reikalingus pajėgumus, padaryta didžiulių kompromisų“, - pabrėžė žydų valstybės lyderis.
„Iranas laimės aukso puodą, praturtės šimtais milijardų dolerių, kurie leis jam toliau tęsti savo agresiją ir terorą regione bei pasaulyje. Tai istorinio masto klaida“, - sakė B.Netanyahu.
Perspektyva, kad istorinis susitarimas ilgainiui atvers kelią JAV ir Irano santykių atšilimui, kelia nerimą ir kitoms Artimųjų Rytų valstybėms.
Visų pirma dėl tokios galimos įvykių eigos būgštauja šiitiško Irano varžovė Saudo Arabija, valdoma sunitų dinastijos, taip pat kitos Persijos įlankos monarchijos, laikančios Teheraną regioną destabilizuojančia jėga.
