Kaip pranešė Europos Komisija, Europos klimato teisės akte nustatomas tikslas iki 2050 m. Europos Sąjungoje užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį.
Tačiau šis dokumentas sulaukė renginyje dalyvavusios švedų paauglės aktyvistės Gretos Thunberg griežtos kritikos – ji pareiškė, kad toks projektas yra bereikšmis.
Kovingoji 17-metė ruošiasi Belgijos sostinėje penktadienį jos vadovaujamo ekologinio judėjimo organizuojamam protestui, bet pirmiausiai ji dalyvavo ES komisarų susitikime.
Posėdis, kuriame aukšto rango bloko pareigūnai pristatė Europos Komisijos siūlomą teisės aktą dėl klimato, retai būna prieinamas pašaliečiams.
G.Thunberg vėliau taip pat dalyvavo Europos Parlamento komiteto posėdyje, nors kai kurie europarlamentarai ankstesnę dieną reiškė pasipiktinimą, jog aktyvistei buvo sudaryta tokia galimybė, kai kitiems lankytojams ir netgi daliai darbuotojų buvo uždrausta lankytis Europos Parlamente dėl koronaviruso protrūkio grėsmės.
Per komiteto posėdį G.Thunberg pareiškė, kad ES planai klimato srityje yra smarkiai nepakankami ir kad Europa neturėtų skelbti klaidinamų pareiškimų, jog ji yra kovos su pasauliniu atšilimu lyderė.
ES turėtų liautis „apsimetinėti, kad jūs galite būti klimato lyderiai ir tuo pačiu toliau statyti bei subsidijuoti naują iškastinio kuro infrastruktūrą“, kalbėjo ji.
Ši kritika nuskambėjo paskelbus, kad naujasis ES teisės aktas suteiktų Europos Komisijai naujų galių nustatyti išmetalų normas Bendrijos narių vyriausybėms. Šią iš pažiūros paprastą priemonę sveikino žalieji ir aktyvistai.
„Viena iš pridėtinių verčių – išeiti iš dabartinės padėties, kai klimato uždavinius vienbalsiai nustato Europos Vadovų Taryba“, – sakė liberaliųjų pažiūrų Prancūzijos europarlamentaras Pascalis Canfinas.
Duobėtas kelias į neutralumą
Tačiau nacionalinės vyriausybės beveik neabejotinai priešinsis siūlymui suteikti Komisijai daugiau galių. Tikėtina, kad šį siūlymą kritikuos ir Europos Parlamentas, turintis patvirtinti teisės aktą.
„Šalims narėms ir Parlamentui tai labai nepatiks, – savo tinklaraštyje rašo strateginių klimato klausimų tyrimų instituto E3G analitikas Quentinas Genard'as. – Net ir labiau proeuropietiškai nusiteikusios ir veiksmus dėl klimato palaikančios šalys nori išlaikyti klimato politikos priežiūrą.“
Tikslą sieki neutralaus poveikio klimato atžvilgiu ES lyderiai patvirtino per birželį įvykusį įtemptą viršūnių susitikimą. Nuo jo atsiribojo vienintelė Lenkija, labai priklausoma nuo akmens anglių.
Naujasis teisės aktas įpareigotų visas 27 ES nares per ateinančius 30 metų pasiekti pusiausvyrą tarp išmetamų ir fiksuojamų anglies junginių.
ES siekis iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralizuoto poveikio klimatui bloku yra Europos žaliojo kurso, kurį 2019 m. gruodžio 11 d. pristatė U.von der Leyen vadovaujama Europos Komisija, pagrindas.
Pirmą kartą savo iki 2050 m. klimato atžvilgiu neutralios ES viziją Komisija pateikė 2018 m. lapkritį, laikydamasi 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimu nustatyto tikslo užtikrinti, kad pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei dviem Celsijaus laipsniais, ir siekti, kad temperatūros didėjimas neviršytų pusantro laipsnio, jeigu tai įmanoma.
Pernai kovo 14 dieną ES tikslą užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį patvirtino Europos Parlamentas, o gruodžio 12-ąją tikslui iki 2050-ųjų neutralizuoti ES poveikį klimatui pritarė Europos Vadovų Taryba.
