„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

ES pritarė griežtesnėms sienų kontrolei ir kovos su terorizmu internete taisyklėms

Europos Sąjungos ministrai penktadienį sutarė sustiprinti išorinių bloko sienų apsaugą ir sugriežtinti smurtinio ekstremizmo kontrolę internete.
ES pritarė griežtesnėms sienų kontrolei ir kovos su terorizmu internete taisyklėms
ES pritarė griežtesnėms sienų kontrolei ir kovos su terorizmu internete taisyklėms / „Scanpix“ nuotr.

Bendrijos vyriausybės surengė pasitarimą po vėliausių musulmonų ekstremistų atakų Prancūzijoje, Vokietijoje ir Austrijoje, siekdamos išgvildenti planus glaudžiau koordinuoti ES kovos su terorizmu politiką.

Vidaus reikalų ministrai išreiškė viltį iki šių metų pabaigos baigti diskusijas su Europos Komisija ir Europos Parlamentu dėl naujo internetinio turinio kontrolės įstatymo.

Šios iniciatyvos „tikslas yra leisti tarpvalstybiniu lygiu duoti nurodymus pašalinti netinkamą turinį, siekiant sukurti naują, sparčią ir veiksmingą priemonę teroristiniam turiniui šalinti per ne vėliau kaip valandą nuo pranešimo apie jį“, nurodoma po susitikimo išplatintame pareiškime.

Kalbant apie pasienio saugumą, nors tai liks daugiausia valstybių narių prerogatyva, ministrai pritarė pastangoms kurti koordinuotas ES saugumo duomenų bazes.

„Kompetentingos institucijos turi žinoti, kas patenka į Šengeno erdvę ir kas po ją keliauja“, – pažymėjo jie.

„Turime veiksmingai kontroliuoti savo išorines sienas, skaitmeniniu būdu registruoti atvykimus ir išvykimus iš Šengeno erdvės, taip pat glaudžiau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kovodami su terorizmo keliamomis grėsmėmis“, – pridūrė ministrai.

Bevizei Šengeno zonai priklauso dauguma ES narių, taip pat Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas.

Kai kurios valstybės narės, ypač Prancūzija ir Austrija, ragina imtis konkrečių veiksmų prieš islamistų ekstremizmą, įskaitant jų ideologiją, kurią jos laiko pastarojo meto smurto šaltiniu.

Bendrame pareiškime nesitaikoma į jokį konkretų tikėjimą, nors ir pabrėžiama, kad praėjusį mėnesį Prancūzijoje įvykdytas mokytojo Samuelio Paty nužudymas buvo motyvuotas islamizmo.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Samuelio Paty pagerbimas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Samuelio Paty pagerbimas

Pasak dokumento, valstybės narės turi ginti teisę „taikiai ir laikantis valstybių narių priimtų įstatymų išpažinti religiją. Tai vienodai taikytina visiems tikėjimams“.

„Mūsų kova su terorizmu nukreipta ne prieš jokius religinius ar politinius įsitikinimus, o prieš fanatišką ir smurtinį ekstremizmą“, – teigiama pareiškime.

Vis tik „tikimasi, kad migrantai aktyviai stengsis integruotis“, o Europos vertybių nepaisymas ir įstatymų pažeidimai „neturėtų būti nei nesureikšminami, nei toleruojami, kad ir kokių motyvų jie būtų paskatinti“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs