Praėjusią savaitę pritarus 27 narių bloko ambasadoriams, ES į „juodąjį“ sąrašą dėl Pekino elgesio su uigūrais įtrauks keturis kinų pareigūnus ir vieną valstybinį darinį.
Šis itin simbolinis žingsnis, apie kurį pranešė ES diplomatai, vėliau pirmadienį turi būti paskelbtas ES oficialiajame leidinyje. Tai pirmas kartas nuo 1989-ųjų, kai Briuselis paskelbė sankcijas Pekinui dėl žmogaus teisių pažeidimų. 1989 metais Kinijai dėl įvykių Tiananmeno aikštėje buvo įvestas ginklų embargas.
Kinijos užsienio reikalų ministerija yra įspėjusi, kad Pekinas „tvirta ranka reaguos“ į bet kokias bausmes dėl jo veiksmų vakariniame Sindziango regione.
Naujos sankcijos Kinijai yra ES sankcijų dėl žmogaus teisių pažeidimų paketo dalis. Iš viso sankcijos paskelbtos tuzinui žmonių, įskaitant asmenis Rusijoje, Šiaurės Korėjoje, Eritrėjoje, Pietų Sudane ir Libijoje, sakė diplomatai.
„Tai labai svarbus žingsnis, rodantis mūsų įsipareigojimą“, – sakė Slovakijos užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas.
Mechanizmas, pagal kurį blokas turi daugiau galimybių taikytis į teisių pažeidėjus, šį mėnesį buvo paleistas paskelbus sankcijas keturiems Rusijos pareigūnams dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo.
Pasak diplomatų, naujos sankcijos Rusijai yra susijusios su asmenimis, kaltinamais teisių pažeidimais Čečėnijoje, geležiniu kumščiu valdomoje Kremliui ištikimo Ramzano Kadyrovo.
ES taip pat įšaldys 11 Mianmaro chuntos pareigūnų turtą ir uždraus išduoti jiems vizas. Sankcijos skelbiamos dėl praėjusį mėnesį įvykdyto karinio perversmo ir demonstracijų slopinimo brutaliomis priemonėmis.
„Tai, ką matome dėl perteklinio smurto, absoliučiai nepriimtina, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. – Štai kodėl negalėsime išvengti sankcijų skelbimo.“
Mianmare kariškiams vasario 1-ąją nušalinus civilinę lyderę Aung San Suu Kyi, kilo masiniai protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopina smurto ir bauginimo kampanija.
Diplomatai sako, kad artimiausiomis savaitėmis sankcijos bus paskelbtos ir su kariuomene susijusioms kompanijoms.
Ryšiai su Turkija
Svarbus susitikimo klausimas yra Turkija, valstybėms narėms aptarinėjant pastangas gerinti ryšius po įtampos padidėjimo praėjusiais metais dėl Turkijos veiksmų rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Briuselis sveikino turkų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano žingsnius įtampai mažinti, įskaitant derybų su Graikija dėl ginčijamos jūrų sienos atnaujinimą.
Tačiau klausimų, keliančių didelį susirūpinimą, lieka. Tarp jų yra laisvių Turkijoje klausimas po žingsnių siekiant uždrausti svarbią opozicinę partiją ir R.T.Erdogano sprendimo pasitraukti iš Stambulo konvencijos.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis parengtoje ataskaitoje išdėstė bloko galimybes ir jas lyderiai aptars per vaizdo konferenciją vėliau šią savaitę.
Baiminantis pakenkti santykių gerėjimui, buvo atidėtos pastangos įvesti sankcijas, gruodį sutartas dėl Turkijos gręžimo darbų jūroje netoli Kipro.
„Iš Turkijos ateina kitokie signalai“, – sakė H. Maasas.
„Toliau bandysime palaikyti dialogą, bet taip pat naudosimės šiuo dialogu klausimams, dėl kurių, mūsų nuomone, Turkija siunčia neteisingus signalus, spręsti“, – pažymėjo jis.
