„Bet kokios derybų gairės privalo būti daugiašalės ir privalo įtraukti visus žaidėjus – visus partnerius – kurie yra būtini šiame procese. Procesas be vieno ar kito partnerio paprasčiausiai neveiktų, paprasčiausiai nebūtų realistiškas“, – teigė ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini.
„Nebus nieko be Jungtinių Valstijų, nebus nieko vien su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė ji žurnalistams Briuselyje.
F.Mogherini pasisakė tarptautinių donorų paramą palestiniečiams koordinuojančio komiteto neeiliniame posėdyje. Šiose derybose taip pat dalyvavo ir Izraelio bei Egipto vyriausybių atstovai, palestiniečių premjeras bei aukšto rango pareigūnas iš JAV.
Šis komiteto „Ad Hoc Liaison Committee“ (AHLC) posėdis vyksta pirmą kartą nuo to laiko, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė ne vieną dešimtmetį Amerikos vykdytos politikos ir pripažino Jeruzalę žydų valstybės sostine, ir bent jau laikinai užkirto kelią bet kokiems mėginimams pasinaudoti pagerėjusiais arabų valstybių ir Izraelio santykiais siekiant taikos susitarimo.
Posėdžiui pirmininkavusi Norvegijos užsienio reikalų ministrė Ine Eriksen Soereide sakė, kad dalyviai susitarė remti bet kokias iniciatyvas, kurios padėtų atnaujinti derybas dėl tokių klausimų kaip valstybės sienos, Izraelio saugumas, palestiniečių pabėgėlių teisės ir Jeruzalės statusas.
„Negalime pasiekti valstybės kūrimo tikslų, kol neturėsime derybų dėl svarbių galutinio statuso klausimų“, – teigė ji.
I.E.Soereide pareiškė, kad ji yra „atsargiai optimistiškai“ nusiteikusi dėl galimybių pasiekti taiką.
„Bet pabrėžiu: atsargiai, nes žinome, kad yra daug dalykų, kuriuos reikia padaryti, kad pastumtume šį procesą į priekį“, – sakė Norvegijos diplomatijos vadovė.
Ji pažymėjo, kad „skubiai reikia didesnės finansinės paramos“.
Prasidėjus tam susitikimui ES paskelbė skirsianti 42,5 mln. eurų, kad padėtų palestiniečiams kurti savo valstybę. Bendrija numatė svarią paramą aneksuotai Rytų Jeruzalei, kurią palestiniečiai laiko savo būsimos valstybės sostine.
F.Mogherini teigimu, regionui „dabar sunkus laikotarpis“. Ji išreiškė viltį, kad trečiadienio susitikimas padės „atkurti šiokį tokį pasitikėjimą“ tarp visų, siekiančių taikos.
Kitas AHLC posėdis įvyks kovo pabaigoje Briuselyje, o rugsėjį įvyks komiteto susitikimas Niujorke.
Tuo tarpu Slovėnijos pareigūnai atidėjo sprendimo, ar pripažinti palestiniečių teritorijas atskira valstybe, priėmimą, nes sulaukė spaudimo iš Izraelio ir JAV.
Slovėnijos parlamento Užsienio politikos komitetas trečiadienį atidėjo savo posėdį laukdamas, kol vyriausybė paskelbs oficialią savo poziciją.
Gimtoji pirmosios JAV ponios Melanios Trump šalis gali tapti antrąja ES nare, pripažinusia Palestinos valstybę. Iki šiol tai yra padariusi tik Švedija.
