„Kariniai veiksmai turi būti skubiai sustabdyti, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos“, – parašė jis tviteryje, paraginęs „nedelsiant ir be jokių išankstinių sąlygų grįžti prie derybų“.
Sekmadienį prie Kalnų Karabacho regiono fronto linijos kilo įnirtingų susirėmimų, per kuriuos, kaip skelbia Baku ir Jerevanas, nebuvo išvengta ir civilių aukų.
Armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991–1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.
Nors nuo 1994 metų tarpininkaujant Rusijai, JAV ir Prancūzijai vedamos derybos, kuriose mėginama išspręsti ginčą dėl Kalnų Karabacho – vieną didžiausių konfliktų, kilusių po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais, – ilgalaikės išeities iš aklavietės iki šiol taip ir nerasta.
Energijos išteklių turtingas Azerbaidžanas, kurio karinės išlaidos viršija visą Armėnijos vyriausybės biudžetą ir kuris dosniai investuoja į savo karines pajėgas, ne kartą žadėjo Kalnų Karabachą susigrąžinti jėga.
Tuo tarpu Armėnija žada ginti regioną, kuris paskelbė nepriklausomybę, tačiau yra itin priklausomas nuo Jerevano.
