„Primename, kad dvi branduolinį ginklą turinčios valstybės, turinčios didžiausius arsenalus, turi ypatingą atsakomybę ginkluotės kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo srityje“, – antradienį Briuselyje naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Bendrijos atstovas.
Pasak jo, „Jungtinės Valstijos ir Rusijos Federacija turi siekti toliau mažinti savo arsenalus, įskaitant strateginius ir nestrateginius, dislokuotus ir nedislokuotus branduolinius ginklus“.
„Kaip jau buvo sakyta anksčiau, ES yra tvirta ginkluotės kontrolės, (vykdomos) susitarimų pagrindu, šalininkė, – sakė atstovas. – Šiuo atžvilgiu naujoji START sutartis yra lemiamas indėlis į tarptautinį ir Europos saugumą.“
ES įsitikinimu, ši sutartis „riboja strateginę konkurenciją ir didina strateginį stabilumą didindama prognozuojamumą ir abipusį pasitikėjimą tarp dviejų didžiausių valstybių, turinčių branduolinį ginklą“.
Ši sutartis, ES nuomone, taip pat yra „reikšmingas indėlis įgyvendinant Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties VI straipsnį“.
„Šalims derėtų kuo greičiau pradėti aktyvų dialogą dėl sutarties ateities ir galimų naujų JAV ir Rusijos susitarimų ginkluotės kontrolės klausimu, siekiant išsaugoti strateginį stabilumą ir įtvirtinti pasiekimus branduolinio nusiginklavimo srityje“, – pabrėžė ES atstovas.
JAV ir Rusijos prezidentai D.Trumpas ir V.Putinas gegužės 3 dieną kalbėdamiesi telefonu aptarė virtinę aktualių tarptautinių problemų ir galimybę pratęsti esamus susitarimus bei sudaryti naujų susitarimų dalyvaujant Kinijai, žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders.
„Lyderiai aptarė susitarimus dėl branduolinės ginkluotės, naujus ir pratęstus, taip pat – galimybę surengti derybas su Kinija šiuo klausimu“, – nurodė ji.
Kremliaus spaudos tarnyba paskelbė, kad D.Trumpas ir V.Putinas „išreiškė pasitenkinimą įvykusiu pokalbiu, kuris buvo dalykiškas ir konstruktyvus“, ir susitarė „tęsti kontaktus įvairiais lygiais“.
