Europos Parlamentą sudaro 736 deputatai iš 27 Europos valstybių; jis atstovauja 497 mln. žmonių, gyvenančių šiose šalyse.
 |
| /Bavarijoje balsuotojai apsirengę nacionaliniais drabužiais. |
Europos „supersekmadienį“ balsuoja bloko sunkiasvorės Prancūzija, Vokietija, Italija ir Ispanija, o Didžiosios Britanijos ir Airijos vyriausybės tuo tarpu neatsigauna po smūgio, patirto per vietos valdžios rinkimus, kurie vyko drauge su ES rinkimais.
Visuomenės apklausos rodo, kad mažas rinkėjų aktyvumas gali būti palankus kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijoms, nors joms tikriausiai vis dėlto nepavyks suardyti jėgų pusiausvyros 736 vietų Europos Parlamente, kuris pamažu didina savo įtaką ES sprendimų priėmimo srityje.
Europos Parlamentas yra vienintelė ES institucija, kurią renka visi bloko piliečiai, ir jame palaipsniui savo įtaką didino konservatyvi Europos liaudies partija, kuri ir po šių rinkimų turėtų išlikti didžiausias blokas.
Nyderlanduose – staigmena ir pažeidimas
Ketvirtadienį Nyderlanduose įvykęs balsavimas yra prieštaringai vertinamas pavyzdys to, kaip tikrove galėjo virsti didžiausi proeuropietiškos stovyklos ir ekspertų nuogąstavimai.
 |
| Ultradešiniojo Geerto Wilderso partija gavo keturis mandatus. |
Per šiuos ES rinkimus, kurie jai buvo pirmieji, Olandijos kraštutinių dešiniųjų parlamentaro, islamui priešiškai nusiteikusio Geerto Wilderso partija „Už laisvę“ (PVV) gavo 17 proc. balsų, atsidūrė antroje vietoje ir Europos Parlamente turės keturias vietas, rodo beveik galutiniai balsavimo rezultatai.
Premjero Jano Peterio Balkenende Krikščionių demokratų partija (CDA) surinko mažiau nei 20 proc. balsų – beveik 5 proc. mažiau nei prieš penkerius metus vykusiuose rinkimuose. Naujajame Europarlamente CDA turės penkias vietas.
Nyderlandų balsavimo rezultatai buvo paskelbti pažeidžiant ES taisykles – anksčiau nustatyto termino, kuris baigsis, kai baigs balsuoti visos Bendrijos narės: sekmadienį 20 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku.
Latviai balsuodami išreiškė nepasitenkinimą
Dėl gana didelio rinkėjų aktyvumo Latvija, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, gerai atrodys Europos Parlamento rinkimuose, bet vietos politikams tai rodo, kad žmonės yra nepatenkinti tuo, kas vyksta šalyje. Tokią nuomonę agentūrai BNS pareiškė politologas Janis Ikstenas.
 |
| Latvijos rinkimų apylinkėje |
Latvijos centrinė rinkimų komisija anksti sekmadienį pranešė, kad šeštadienį vykusiuose Europos Parlamento ir vietos valdžios rinkimuose dalyvavo daugiau kaip pusė šalies rinkėjų.
Pagal šiuo metu turimą informaciją, gautą suskaičiavus balsus 790-yje iš 950-ies rinkimų apylinkių, rinkėjų aktyvumas buvo 51,69 procento.
„Aš manau, jog kalbant apie rinkėjų aktyvumą, mes sugrįžtame į ankstesnes pozicijas – iki 20 valandos mes ėjome maždaug pagal 2001 metų grafiką“, – sakė jis ir pridūrė, kad aktyvumas buvo didesnis nei per 2005 metų rinkimus.
„Latvija labai gerai atrodys bendrame Europos Sąjungos šalių fone – jose aktyvumas tikriausiai bus vidutiniškai 30–40 proc.“, – nurodė J.Ikstenas.
Tačiau vietos politikams, jo nuomone, didelis rinkėjų aktyvumas rodo gyventojų norą pareikšti savo poziciją dėl to, kas vyksta šalyje, dėl ko žmonės, matyt, nelabai patenkinti.
„Šis didelis aktyvumas vis dėlto rodo, jog iš tikrųjų ne viskas gerai, ir jog žmonės nori duoti politikams signalą“, – pabrėžė politologas.
Estai – gana aktyvūs
Estijoje rinkimai į Europos Parlamentą vyksta aktyviau nei 2004 metais. Iki sekmadienio vidudienio rinkimuose į Europos Parlamentą balsavo 206 432 žmonės – 22,7 proc. visų rinkėjų.
 |
| Rinkimų agitacija Taline |
Ankstesniuose rinkimuose į Europos Parlamentą 2004 metais iki 12 valandos balsavo 13,5 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių, pranešė centrinė rinkimų komisija.
Aktyviausiai rinkimai vyksta Taline, kur iki 12 valandos į rinkimų apylinkes atėjo 28 proc. rinkėjų. Mažiausias rinkėjų aktyvumas buvo Verumos apskrityje šalies pietryčiuose – 17,2 procento.
Per išankstinį balsavimą, kai balsus buvo galima atiduoti ir internetu, iš viso balsavo daugiau kaip 129 tūkst. rinkėjų – beveik 14 proc. visų balso teisę turinčių asmenų.
Rinkimuose dalyvauja Estijos piliečiai, taip pat – Estijos pilietybės neturintys gyventojai ir kitų ES šalių piliečiai, kuriems yra sukakę 18 metų.
Estijai Europos Parlamente yra skirtos šešios vietos. Dėl jų rungiasi 101 kandidatas: 95 kandidatai, įregistruoti pagal partijų sąrašus, ir šeši nepriklausomi kandidatai.
Airija turi pritarti ES Lisabonos sutarčiai
Europos Sąjungos Lisabonos sutartis per numatomą antrą Airijos referendumą vėliau šiais metais bus „gana lengvai“ patvirtinta, rodo Europos Parlamento rinkimuose balsavusių airių rinkėjų apklausa, kurios rezultatai skelbiami sekmadienį.
 |
| Balsavimo apylinkė Airijos provincijoje |
Penktadienį 54 proc. iš rinkimų apylinkių išėjusių ir apklaustų rinkėjų sakė, kad pritars Lisabonos sutarčiai. 28 proc. sakė, kad balsuos prieš šią Europos sutartį, o 18 proc. dar buvo neapsisprendę.
Antrajame referendume Lisabonos sutartis būtų patvirtinta „gana lengvai“, pranešė „Lansdowne Marketing Research“, kuri atliko šią apklausą visuomeninio transliuotojo RTE ir laikraščio „Sunday Independent“ užsakymu.
Pernai birželį surengto pirmojo referendumo rezultatai buvo šokiruojantys: 53,4 proc. airių balsavo prieš Lisabonos sutartį, o 46,6 proc. – už ją. Airijos rinkėjų pareikštas „ne“ išprovokavo rimtą Europos Sąjungos krizę.
Europarlamente – Slovakijos ultranacionalistas
Slovakijos valdančioji partija laimėjo šioje šalyje vykusius Europos Parlamento rinkimus, bet ultranacionalistų partija, rinkėjams balsavus vangiai, taip pat gavo vieną vietą, rodo preliminarūs rezultatai, kuriuos sekmadienį cituoja naujienų agentūra SITA.
 |
| Slovakijoje balsuoja policininkas. |
Oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti sekmadienį po 20 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku. Rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 19 proc. – kiek didesnis nei 17 proc. 2004-aisiais ir gerokai didesnis nei prognozuoti 14 procentų.
Premjero Roberto Fico partija „Smer“ gavo 31,05 proc. balsų ir prie jau turimų trijų vietų Europos Parlamente pridės dar dvi.
„Smer“ jaunesnioji koalicijos partnerė, ultranacionalistų partija SNS, kuri garsėja kurstoma retorika čigonų ir vengrų atžvilgiu, gavusi 5,39 proc. balsų, laimėjo savo pirmąją vietą Europos Parlamente.
