Rytų partnerystės programa jau neteko vienos narės – Baltarusijos, birželį sustabdžiusios savo narystę po ES kritikos dėl jos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos ginčijamo perrinkimo.
Likusių penkių Rytų partnerystės narių – Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos ir Azerbaidžano – lyderiai ES viršūnių susitikimo išvakarėse Briuselyje susitiks su 27 bloko narių vadovais.
„Šio viršūnių susitikimo laikas gerai parinktas, nes šios šalys išgyvena komplikuotą laikotarpį“, – sakė vienas Europos aukšto rango pareigūnas.
Nors data galbūt gera, diplomatai Briuselyje ruošiasi sunkiam susitikimui. Vakarų sostinės nori pademonstruoti vieningą frontą prieš Rusijos grasinimus, bet, kita vertus, taip pat žino, kad negali iš tikrųjų pasiūlyti minėtoms rytinėms šalims kelio į ES.
Ukraina, Sakartvelas ir Moldova – šalys, kurių tam tikrus regionus yra užėmusios Rusijos pajėgos – norėtų įstoti į ES ir laiko šį bloką taikos bei gerovės garantu.
Tačiau vienas Europos ministras naujienų agentūrai AFP sakė: „Nieko negalime padaryti.“
Kiekvienam ilgo stojimo proceso žingsniui reikia vieningo esamų ES narių pritarimo, o ilgai laukti be aiškios perspektyvos jau yra priverstos kandidatės Vakarų Balkanuose.
„Kai kurios šalys narės spaudžia priimti į ES Sakartvelą ir Ukrainą, bet kitos [narės] sako, kad tai neįmanoma“, – AFP sakė minėtas ministras, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Rytų partnerystės viršūnių susitikimas programos ateičiai ir regioninėms grėsmėms aptarti prasidės trečiadienį 16 val. (17 val. Lietuvos laiku), bet prieš tai lyderiai surengs šalutinių susitikimų dėl konkrečių regioninių krizių.
ES ir Rytų partnerystės viršūnių susitikime daugiausia dėmesio bus skirta Bendrijos ir Rytų partnerių bendradarbiavimo stiprinimui, siekiant šią programą išlaikyti strateginiu ES prioritetu.
Tarp svarbiausių lyderių dienotvarkės klausimų bus ir Maskvos keliama grėsmė Kijevui.
