Mainais jis pasiūlė, kad šalis priimtų atgal visus neteisėtus migrantus, atvykusius iš Turkijos į didžiulį spaudimą patiriančios Graikijos salas, taip pat pasiūlė susitarti, kad ES priims tiek pabėgėlių iš Turkijoje esančių stovyklų, kiek Turkija priims iš Graikijos grąžinamų neteisėtų migrantų.
Kai ES lyderiai „šiltai pasveikino“ Turkijos pasiūlymus, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jis dabar imsis derinti teisines detales, siekiant priimti galutinį susitarimą per ES viršūnių susitikimą Briuselyje kovo 17–18 dienomis.
„Mes visi žinome, kad dabar faktiškai pasiekėme proveržį“, – sakė jis per spaudos konferenciją po pirmadienio viršūnių susitikimo.
D.Tuskas, kuris prieš šį susitikimą apsilankė Turkijoje, Graikijoje ir Balkanuose, sakė, kad buvo atliktas svarbus žingsnis, siekiant užbaigti didžiausią Europoje migracijos krizę nuo Antrojo pasaulinio karo.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri yra uoliausia susitarimo su Turkija šalininkė, tokiu būdu iš dalies mėgindama atsverti savo vykdytos atvirų durų prieglobsčio ieškotojams politikos poveikį, išreiškė atsargų palaikymą naujajam planui.
„Tai bus proveržis, jeigu tai taps tikrove“, – sakė ji žurnalistams.
Žaidimo taisykles keičiantis susitarimas
Turkija, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, tapo starto aikštele daugiau negu milijonui migrantų, kurie nuo paeitų metų pradžios atliko pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą ir pasiekė Graikijos salas. Turkija yra priglaudusi 2,7 mln. pabėgėlių, daugiau negu bet kuri kita šalis, iš jau penkerius metus pilietinio karo krečiamos kaimyninės Sirijos.
Vis dėlto Ankara pasirodė esanti sudėtinga partnerė, nesilaikanti lapkritį sudaryto ankstesnio susitarimo su ES, pagal kurį Bendrija įsipareigojo suteikti Turkijai 3 mlrd. eurų pagalbą. Be to, Ankara nuolat primena Briuseliui apie seniai įstrigusį Turkijos stojimo į ES procesą.
Tačiau A.Davutoglu pirmadienį nustebino ES lyderius, pasiūlydamas priimti iš Graikijos visus neteisėtus migrantus, o toks žingsnis labai palengvintų naštą skolų prislėgtiems Atėnams ir visai Bendrijai.
Pasak jo, susitarimas, kad už kiekvieną į Turkiją grąžinamą migrantą Europa priims vieną pabėgėlį iš Sirijos, yra „keičiantis žaidimo taisykles“. A.Davutoglu neigė, kad Turkija „reikalauja“ pinigų, ir ragino pasaulį pasidalyti pabėgėlių iš Sirijos priėmimo našta.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris taip pat sakė, kad šis planas yra „iš tikrųjų keičiantis žaidimo taisykles“, tvirtindamas, kad jis yra „teisiškai įgyvendinamas“, nors žmogaus teisių organizacijos kelia klausimų, ar tokia schema nesikirs su tarptautiniais įstatymais dėl elgesio su pabėgėliais.
ES šaltiniai sakė, kad blokas jau nustatė 70 tūkst. vietų, kur gali būti apgyvendinami sirai, dabar esantys Turkijos pabėgėlių stovyklos.
Ko gera, didžiausias Turkijos laimėjimas iš šio susitarimo su ES būtų sprendimas paankstinti bevizį režimą, kad 75 mln. Turkijos piliečių jau nuo birželio būtų atverta galimybė laisvai atvykti į Šengeno zoną – su sąlyga, kad Ankara vykdys savo įsipareigojimus.
Premjeras taip pat ragino atidaryti penkis tolesnius derybų skyrius ilgai besitęsiančiame Turkijos stojimo į ES procese. Iki šiol derybos baigtos tik dėl vieno skyriaus, kurių yra iš viso daugiau negu 30.
Susipriešinusi Europa
Tačiau patvirtinti šį susitarimą ateinančią savaitę gali būti sudėtinga, žinant, kad bloko šalys smarkiai nesutaria dėl migrantų krizės sprendinių.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, griežtai nusistatęs prieš migrantų priėmimą, gali vetuoti sutartį dėl atvykėlių perskirstymo.
Ankaroje nuotaikos taip pat ne itin palankios: Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris anksčiau grasino „užtvindyti“ ES migrantais, pirmadienį kritikavo Europos Sąjungą, jau keturis mėnesius nepervedančią lėšų, pažadėtų pagal lapkričio susitarimą.
Tuo tarpu ES peikė Turkiją dėl griežtų veiksmų prieš didžiausią opozicijos dienraštį, o D.Tuskas perspėjo, kad Ankaros stojimas į ES priklausys nuo žiniasklaidos laisvės padėties.
Nors ES įvardijo Turkiją kaip pagrindinę partnerę savo migracijos politikoje, blokas susiduria su įvairiais kitais iššūkiais.
Pastarosiomis savaitėmis išryškėjo gilūs nesutarimai dėl pagrindinio migrantų maršruto per Vakarų Balkanus į turtingą Vokietiją, kai Austrijos įvestos sienų kontrolės priemonės sukėlė domino efektą – kitos šalys taip pat uždarė savo sienas atvykėliams, todėl dešimtys tūkstančių migrantų įstrigo prie sienos tarp Graikijos ir Makedonijos, kuri nėra ES narė.
Savo baigiamajame pranešime ES lyderiai nurodė, kad „neteisėtų migrantų srautai Vakarų Balkanų maršrutu dabar jau baigėsi“.
Ateinančią savaitę ES lyderiai turės nutarti dėl plano atkurti Šengeno zonos visišką funkcionavimą iki šių metų pabaigos, nes kai kurių Bendrijos narių įvestos sienų kontrolės priemonės faktiškai kertasi su šios zonos laisvo judėjimo sąlygomis.
Jie taip pat ketina pritarti planui skirti 700 mln. eurų pagalbą Graikijai, kurios premjeras Aleksis Cipras pažadėjo neleisti kitoms Europos Sąjungos narėms paversti jo šalį „sielų sandėliu“.
