Siekdamos padėti Kyjivui, ES šalys „naudojo savo šaudmenų, lengvosios ir sunkiosios artilerijos, priešlėktuvinės ir prieštankinės gynybos sistemų ir netgi šarvuotųjų mašinų ir tankų atsargas“, perspėjo eurokomisaras Thierry Bretonas.
„Tai sukūrė faktinį pažeidžiamumą, dėl kurio dabar reikia skubiai spręsti“, – pridūrė jis.
27 valstybių narių išlaidos gynybai smarkiai skiriasi ir yra nepakankamai koordinuojamos, todėl girdima kritika, kad kaimyninės šalys dažnai smarkiai didina investicijas ir taip kelia kainas.
Jau ne vieną dešimtmetį vyksta diskusijos, ar Briuselis turėtų užtikrinti didesnę vienybę gynybos srityje. ES valstybės narės, kurių dauguma taip pat yra NATO sąjungininkės, dažnai nebūdavo linkusios pritarti priemonėms, susijusioms su karinių pajėgumų integravimu.
Tačiau pastaraisiais metais, skatinant Prancūzijai, ambicijos dėl bendros gynybos įgavo pagreitį. Be kita ko, pernai buvo sutarta dėl 7,9 mlrd. eurų gynybos fondo.
Pagal naujausią pasiūlymą fondas priimtų bent trijų valstybių narių prašymus dėl bendrų ginkluotės pirkimų, dėl karo Ukrainoje didėjant išlaidoms ginklams.
Europos Komisija sakė, kad svarbiausi prioritetai yra atsargų papildymas, sovietmečiu sukurtų sistemų pakeitimas ir oro bei priešraketinės gynybos sistemų stiprinimas.
