„Įsiklausiau ir kontaktavau su suinteresuotomis šalimis Šiaurės Airijoje. Šiandienos pasiūlymai yra mūsų nuoširdus atsakas į jų nuogąstavimus“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius.
Šis ES pasiūlymas buvo parengtas kai kuriems Britanijos provincijos veikėjams įnirtingai priešinantis vadinamajam Šiaurės Airijos protokolui, įvestam šaliai pasitraukus iš Bendrijos.
Sausio 1 dieną įsigaliojęs protokolas numato iš Didžiosios Britanijos – Anglijos, Škotijos ir Velso – į Šiaurės Airiją keliaujančių prekių patikrą, kad jos nepatektų į Bendriją per Airijai paliktas atsargines duris.
Be to, „Brexito“ susitarimo protokolas dėl Šiaurės Airijos yra sunkiai suderėtas kompromisas, atitinkantis 1998 metų Šiaurės Airijos taikos susitarimo nuostatas. Juo siekta išvengti „kietos sienos“ ir muitinės patikros su ES nare Airija sugrąžinimo.
Anksčiau šiais metais pasipriešinimas šiam protokolui Šiaurės Airijoje peraugo į didžiulius neramumus.
Kelis pastaruosius mėnesius Londonas reikalavo, kad protokolas būtų persvarstytas, pakeičiant prekybą JK viduje reglamentuojančias taisykles ir su tuo susijusius arbitražo mechanizmus.
Antradienį Jungtinė Karalystė pranešė išsiuntusi Europos Sąjungai naują teisinį projektą, kaip galėtų būti pertvarkyta daug ginčų po „Brexito“ kelianti prekybos su Šiaurės Airija tvarka, taip pat dar kartą pagrasino pasitraukti iš dabar galiojančio susitarimo.
Kalbėdamas Lisabonoje JK „Brexito“ reikalų ministras Davidas Frostas argumentavo, kad naujasis tekstas atitinka esamo susitarimo „esmę“, bet vis dėlto „atneštų reikšmingų pokyčių“ ir suteiktų „patvarų pagrindą“.
„Nesant naujų susitarimų šioje srityje joks protokolas neįgis palaikymo Šiaurės Airijoje, reikalingo, kad jis išliktų“, – sakė D.Frostas ir pakartojo, kad Londonas gali pasinaudoti sąlyga, leidžiančia atšaukti sutartį.
ES nesutinka iš naujo derėtis dėl protokolo, bet Bendrijos pranešime nurodoma, jog planuojama jį įgyvendinti pagal „kitokį modelį“, leisiantį „reikšmingu mastu“ sumažinti kliuvinius prekybai.
Šio protokolo derinimas buvo bene labiausiai įtampą kurstęs procesas per ilgai trukusį Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos, inicijuotą Londono po 2016 metais įvykusio istorinio „Brexito“ referendumo.
Ant kortos pastatyta taika ir stabilumas Airijos saloje, kurioje yra ES narė Airijos Respublika ir JK priklausanti Šiaurės Airijos provincija.
Šiaurės Airijos protokolas numato, kad į regioną iš Anglijos, Škotijos ir Velso gabenamos prekės būtų tikrinamos muitinės, siekiant išvengti jų patekimo į ES per sieną su Airija, pagal „Brexito“ sutartį likusią atvirą.
Tačiau probritiški junionistai sako, kad patikrinimai uostuose neigiamai paveikė verslą bei prekybą, taip pat kursto proairiškus respublikonus siekti Airijos suvienijimo, atplėšiant provinciją nuo Jungtinės Karalystės. Be to, atsiradus faktinei sienai Airijos jūroje, provincija dabar yra saistoma daugybės ES taisyklių.
Londonas prašė protokolą visiškai perrašyti, be kita ko, atimant iš ES Teisingumo Teismo aukščiausio arbitro įgaliojimus sprendžiant ginčus dėl prekybos tvarkos įgyvendinimo. Tačiau Briuseliui toks scenarijus atrodo visiškai nepriimtinas.
Kad sumažintų trintį, ES paskelbė keturis dokumentus, kuriais siekiama išspręsti virtinę nesutarimų, įskaitant skundus dėl suvaržyto medicinos priemonių tiekimo, pernelyg griežtų maisto saugos patikrų ir per didelės biurokratijos.
Visi kartu šie sprendiniai sukurtų „greitkelį“ prekėms iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airiją gabenti, sakė Bendrija.
Tačiau būtų išlaikyta „patikima priežiūra ir reikalavimas vykdyti“ įsipareigojimus, kad ES būtų apsaugota nuo grėsmių žmonių sveikatai ir saugumui.
