Visų 28 ES valstybių lyderiai, tarp jų Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės vadovė Theresa May, ketvirtadienį susirinks į dviejų dienų susitikimą Taline aptarti, kaip Europa galėtų veiksmingiau prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus.
Šį pusmetį ES pirmininkaujanti Estija, vadinanti save viena iš skaitmeninės revoliucijos pradininkių, sušaukė šį susitikimą, kad pasidalytų su kitoms Bendrijos narėms savo patirtimi ir padėtų joms greičiau judėti šia kryptimi.
Tačiau užuot kalbėję apie skaitmeninę ateitį, lyderiai tikriausiai daugiausiai dėmesio skirs būsimiems ES žingsniams artimiausiais metais po visą Europą sukrėtusio Jungtinės Karalystės sprendimo palikti bloką ir populizmo suklestėjimo Senajame žemyne.
Ketvirtadienį per vakarienę lyderiai turės progą sudalyvauti „atviroje ir neformalioje“ diskusijoje, rašoma Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tuskos pakvietime, kuris buvo išsiųstas visiems bloko lyderiams.
E.Macrono planai euro zonai
Tai bus pirmasis Bendrijos šalių vadovų susitikimas po sekmadienį vykusių visuotinių rinkimų Vokietijoje, kuriuose įtakingiausia Europos lyderė Angela Merkel užsitikrino ketvirtą kadenciją kanclerės poste. Vis dėlto šių rinkimų rezultatai buvo nuviliantys, turint galvoje, kad istorinių laimėjimų pasiekė ultradešinioji nacionalistinės pakraipos partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Susitikimas taip pat vyks po antradienį numatytos svarbios Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kalbos, kurioje jis išdėstys ambicingus pasiūlymus dėl euro zonos reformų. E.Macronas nenorėjo atskleisti savo pasiūlymų iki rinkimų Vokietijoje.
Jo planuose, be kita ko, yra siūlymas sudaryti atskirą euro zonos biudžetą, kurį prižiūrėtų finansų ministras ir naujas parlamentas. Neabejojama, kad šie pasiūlymai Berlyne bus sutikti atsargiai.
Skepticizmas bus dar didesnis, jei A.Merkel, kaip prognozuojama, sudarys koaliciją su verslui palankia Laisvąja demokratų partija (FDP).
Skepticizmas bus dar didesnis, jei A.Merkel, kaip prognozuojama, sudarys koaliciją su verslui palankia Laisvąja demokratų partija (FDP). Pastaroji per rinkimų kampaniją kritikavo Paryžiaus raginimus stiprinti ryšius euro zonoje.
Talino susitikimas taip pat vyks po Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio metinio pranešimo apie padėtį Europos Sąjungoje.
Rugpjūčio 29 dieną skaitydamas šį pranešimą jis pasisakė už tai, kad būtų stiprinama visos Bendrijos, o ne tik euro zonos integraciją. J.-C.Junckeris, be kita ko, ragino daugiau valstybių įsivesti eurą ir prisijungti prie Šengeno zonos, taip pat supaprastinti ES vadovybės struktūrą.
Džiaugiasi Th.May dalyvavimu
ES aukšto rango diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, griežtai paneigė prielaidą, kad dėl britų premjerės Th.May dalyvavimo diskusijos gali būti mažiau intensyvios.
Pasak jo, lyderiai „labai džiaugiasi“, kad Th.May bus Taline.
„Atmetame kalbas, kad negalime kalbėtis būdami tame pačiame kambaryje su ministre pirmininke Theresa May“, – sakė minėtas diplomatas.
ES pareigūnas: „Atmetame kalbas, kad negalime kalbėtis būdami tame pačiame kambaryje su ministre pirmininke Theresa May.“
Th.May atvyks į Taliną tą pačią dieną, kai Briuselyje baigsis ketvirtasis oficialių „Brexit“ derybų raundas.
Praėjusį penktadienį Florencijoje sakydama didžiulio dėmesio sulaukusią kalbą, britų premjerė pasisakė už dvejų metų pereinamąjį laikotarpį ir pažadėjo, kad Britanija iki 2020 metų įvykdys savo esamus finansinius įsipareigojimus ES biudžetui.
Be to, ji pristatė naujas teisines garantijas dėl maždaug 3 mln. Britanijoje gyvenančių kitų ES valstybių piliečių teisių.
Tai yra vieni svarbiausių ES reikalavimų. Dar vienas abiem pusėms opus klausimas yra Šiaurės Airijos sienos su ES nare Airijos Respublika likimas. Jį itin svarbu išspręsti, kad nekiltų pavojus trapiai taikai provincijoje, kurią tris dešimtmečius krėtė neramumai, kol 1998 metais buvo sudarytas vadinamasis Didžiojo penktadienio taikos susitarimas.
Tačiau pirmadienį prasidėjus naujam derybų raundui, abi pusės suskubo pažerti viena kitai besikertančių reikalavimų.
Ankstesni viršūnių susitikimai dėl bloko ateities, rengti Slovakijoje, Maltoje ir Italijoje, vyko nedalyvaujant Jungtinei Karalystei.
Kovą Romoje vykusiame susitikime, skirtame 60-osioms Bendrijos įkūrimo metinėms, 27 bloko šalių lyderiai pakartojo įsipareigojimą dėl bendros ateities.
1991 metais pasibaigus penkiems sovietų valdymo dešimtmečiams Estija nusprendė kaip įmanoma greičiau žengti aukštųjų technologijų keliu ir plačiai diegė skaitmenines sistemas valstybės aparate, o 2005 metais tapo elektroninio balsavimo pradininke.
Taline vyksiančiose diskusijose skaitmeninimo klausimais bus kalbama apie kibernetinį saugumą ir laisvą duomenų judėjimą Bendrijoje – tai dvi prioritetinės temos Estijai.
