Europos lyderiai aptarė šiuos nesutarimus per viršūnių susitikimą Briuselyje, Turkijai pasiuntus tyrimų laivą atgal į ginčijamus vandenis, nepaisant tarptautinių raginimų pasitraukti.
ES „smerkia atsinaujinusius vienašališkus ir provokuojančius Turkijos veiksmus Viduržemio jūros rytuose, įskaitant pastarojo meto tiriamąją veiklą“, po viršūnių susitikimo išplatintame bendrame pareiškime nurodė 27 valstybių lyderiai.
Jie paragino Turkiją atšaukti šiuos veiksmus ir vėl išreiškė „visišką solidarumą“ su ES narėmis Graikija bei Kipru.
ES lyderiai apie savo santykius su Ankara diskutavo vos prieš dvi savaites, per ankstesnį viršūnių susitikimą, tačiau Atėnams ir Nikosijai pavyko ir šįkart įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl Turkijos vykdomos energijos išteklių žvalgybos Viduržemio jūros rytuose.
Po panašaus rugpjūtį kilusio ginčo Ankara vėl dislokavo tyrimų laivą „Oruc Reis“ strateginiuose vandenyse tarp Kipro ir Graikijos Kretos bei Megistės (Kastelorizo) salų.
JAV ir Vokietija, Graikijios bei Turkijos sąjungininkės NATO, dujų žvalgybos misiją vadina „provokacija“ ir ragina Ankarą sugrąžinti laivą į uostą.
Tačiau nepaisant griežtos lyderių retorikos jų bendrame pareiškime, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pabrėžė, jog strategija, dėl kurios susitarta per ankstesnį vadovų susitikimą, nepakis.
Tai reiškia, kad ES, kaip ir buvo sutarta, atidžiai stebės Turkijos veiksmus Viduržemio jūros rytuose ir spręs dėl galimų veiksmų per gruodį vyksiantį viršūnių susitikimą.
Blokas perspėjo Turkiją, kad svarstomos visos galimybės, įskaitant sankcijas, bet ne karinius veiksmus, nes Bendrija neturi savo ginkluotųjų pajėgų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, tvirtai palaikantis Graikiją, su kuria net surengė bendras pratybas, pareiškė, jog Europa yra pasirengusi derėtis su Ankara.
Tačiau jis perspėjo, kad „tęsiantis šioms provokacijoms, niekur nenusileisime“.
