Vidutinio rango diplomatai, kai Briuselyje penktadienį susitiks ES užsienio reikalų ministrai, aptars, ką dar įtraukti į sąrašą dėl sankcijų Baltarusijai.
„EUobserver“ gavo informacijos, kad tarp preliminariai minimų asmenų yra oligarchas Jurijus Čižas, kelios kito milijardieriaus, Vladimiro Peftijevo, turimos kompanijos, taip pat – keli valstybės pareigūnai. V.Peftijevui ir trims jo firmoms jau uždrausta išduoti ES vizas ir yra įšaldytas jų turtas, o jis tai yra užginčijęs ES teisme Liuksemburge.
„Nepatikėtumėt, kiek daug žmonių buvo čia atėję“, – svetainei sakė vienas ES aukšto rango pareigūnas apie visą virtinę nevyriausybinių organizacijų ir kompanijų atstovų, taip pat – diplomatų, pastarosiomis savaitėmis įrodinėjusių jam, kodėl V.Peftijevo nereikėtų bausti.
Praėjusią savaitę A.Lukašenka įvykdė mirties bausmes dviem jauniems vyrams – Vladislavui Kovaliovui ir Dmitrijui Konovalovui, nuteistiems už bombos susprogdinimą Minsko metropolitene, tačiau yra žmonių manančių, kad jie buvo nekalti.
Tas pareigūnas ir kiti šaltiniai, tokie kaip pernai iš Baltarusijos pabėgęs disidentas Alesius Michalevičius, sako, jog V.Peftijevas paskyrė 1 mln. dolerių atlygį tam, kas pasieks, kad jis būtų išbrauktas iš „juodojo sąrašo“.
„Nemačiau jokių įrodymų, kad Peftijevas turėtų būti sąraše. Tai policija, KGB ir teisėjai turėtų jame būti“, – svetainei sakė žmogus iš vienos Prahoje įsikūrusios „A.Lukašenkai nepritariančios“ nevyriausybinės organizacijos. Panaši Briuselyje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija neseniai nusiuntė laišką ES pareigūnams su pavardėmis 25 žmonių, tarp jų – V.Peftijevo, kurie, pasak jos, į „juodąjį sąrašą“ buvo įtraukti neteisingai.
„EUobserver“ taip pat susisiekė su Lietuvos teisės firma „Lawin“, kuri jam atstovauja ES teisme, ir paklausė apie tą 1 mln. dolerių atlygį, bet ji atsisakė patvirtinti arba paneigti šią informaciją.
J.Čižui priklauso daug įvairių kompanijų, pradedant naftos chemijos gamyklomis ir baigiant sveikatingumo centrais bei nealkoholinių gėrimų gamintojomis. Daugelis jo kompanijų aktyviai veikia ES šalyse.
V.Peftijevo konglomeratas atrodo grėsmingiau. Jis turi daugumą didžiausios šalies ginklų gamintojos „BelTechEksport“ akcijų ir yra šios kompanijos valdybos narys. Kompanija gamina lėktuvus, šarvuočius ir mažo kalibro ginklus, tačiau pagrindinis jos verslas yra būti tarpininku tarp Rusijos ginklų kompanijų ir diktatorių Afrikoje, centrinėje Azijoje, Pietryčių Azijoje ir Pietų Amerikoje. JAV sako, kad V.Peftijevo konglomeratas yra pardavęs ginklų Iranui ir Šiaurės Korėjai.
„Tai būtų dar vienas smūgis (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino reputacijai, (jeigu) Rusija turėtų savo pačios ginklus pardavinėti tiesiogiai tiems režimams, pažeisdama tarptautinius draudimus. Tad jam tai daro Baltarusija“, – „EUobserver“ sakė buvęs Baltarusijos vyriausybės vadovas Stanislavas Šuškevičius.
V.Peftijevas taip pat vadovauja telekomui „Beltelcom“, o drauge su A.Lukašenkos sūnumi Dmitrijumi – rinkodaros verslui „Sport-Pari“, be to, turi šalies interneto tiekėjos „Delovaya Set“ akcijų.
ES diplomatai sako, kad bandant jį ginti prie Slovėnijos jau prisidėjo ir Latvija. Abi šios šalys nori sutikti su naujomis ES sankcijomis, bet tik jeigu bus paliktos ramybėje tam tikros V.Peftijevo kompanijos, turinčios verslo reikalų su jų kompanijomis. Pavyzdžiui, V.Peftijevas dirba su slovėnų firma „Riko Group“ ir stato vieną prabangų viešbutį ir elektros pastotes už 157 mln. eurų.
V.Peftijevo interesų lobistai sako, kad ES neteisingai vadina jį režimo finansiniu rėmėju. Tačiau tokiais argumentais sunku tikėti, nes 70 proc. Baltarusijos ekonomikos oficialiai kontroliuoja valstybė.
Joergas Forbrigas, fondo „German Marshall Fund“ (GMF) ekspertas Baltarusijos klausimais, mano, kad visos šios valstybės, kurioje gyvena 10 mln. žmonių, turtą tvarko nedidelė A.Lukašenkos šalininkų grupelė.
„Tikėtina, kad Peftijevas turi įžvalgų dėl platesnės verslo su ES praktikos nei vien tos, kurios yra susijusios su jam priskiriamomis kompanijomis“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę A.Lukašenka įvykdė mirties bausmes dviem jauniems vyrams – Vladislavui Kovaliovui ir Dmitrijui Konovalovui, nuteistiems už bombos susprogdinimą Minsko metropolitene, tačiau yra žmonių manančių, kad jie buvo nekalti.
Kitoje byloje, kuri atrodytų kvaila, jei nebūtų tokia bauginanti, 37 metų Sergejus Kovalenka pateko į ligoninę po bado streiko. Jo nusikaltimas buvo opozicijos vėliavos iškėlimas ant Kalėdų eglės.
Vienas ES diplomatas sakė, kad minėtų mirties nuosprendžių įvykdymas nepakeitė Latvijos ir Slovėnijos pozicijos.
„Vis tiek visi žino, koks yra tas režimas“, – sakė jis ir pridūrė, kad sprendimą dėl sankcijų penktadienį turės priimti užsienio reikalų ministrai, nes vidutinio lygio derybose persilaužimas tikriausiai nebus padarytas.
A.Lukašenka, savo ruožtu, mėgsta juoktis iš ES sankcijų.
Tačiau jos yra rimtas posūkis užsienio investuotojams sunkiu Baltarusijos ekonomikai metu, be to, tikrai kenkia jo planui paversti šalį ES eksporto ir importo tranzito mazgu.
Jų veiksmingumą rodo ir tai, kad A.Lukašenkos pasiuntiniai dažnai siūlo paleisti politinius kalinius mainais į ES nuolaidas, sakė vienas Bendrijos aukšto rango pareigūnas.
Tačiau jokios sankcijos nebegali panaikinti to, kas ką tik nutiko V.Kovaliovui ir D.Konovalovui.
Tačiau jeigu J.Čižas ir V.Peftijevas išsisuks, ES šalys planuoja priversti Latviją ir Slovėniją sumokėti politinę kainą.
„Jos bus viešai laikomos atsakingomis už savo sprendimus“, – sakė vienas ES diplomatas.
