Svarbią dieną Europos istorijoje pažymėjusios procedūros neįtikėtiną detalę per interviu su AFPTV prisiminė vienas veteranas britų korespondentas Davidas Willey.
Šeštadienį bus minimos šios sutarties 60 metų metinės.
D.Willey, tuo metu 24 metų sulaukusį nepatyrusį reporterį, į renginį, kuris smarkiai nedomino Jungtinės Karalystės žiniasklaidos, išsiuntė naujienų agentūra „Reuters“.
„Biure buvau naujokas. Jie nemanė, kad tai yra svarbi istorija“, – prisiminimais dalijosi į pensiją išėjęs žurnalistas, kuris 35 metus dirbo BBC korespondentu Romoje ir Vatikane.
Sutartis, pagal kurią buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija (EEB), buvo sudaryta 1957 metų kovo 25 dieną. Ją pasirašė Belgija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Vakarų Vokietija.
Jungtinė Karalystė, kuri neturėjo nieko bendra nei su šia sutartimi, nei su kitu tą pačią dieną pasirašytu susitarimu, pagal kurį buvo įsteigta Europos atominės energijos bendrija, šiuo klausimu daug nepasakė.
„The Times“ aštuntame puslapyje parašė trečdalį skilties“, – sakė D.Willey.
Tačiau galbūt britų spauda elgėsi teisingai nekreipdama pernelyg daug dėmesio į sutartį, kuri, kaip paaiškėjo, buvo tuščia.
Šiukšliadėžėje atsidūrusi sutartis
„Vėliau sužinojome, kad Romos sutartyje, dokumento originale, buvo tuščių lapų, nes pati sutartis buvo sudaryta labai greitai, o italai nebuvo labai organizuoti, todėl vėliau jie turėjo užpildyti dokumento originalą“, – sakė britų žurnalistas.
Vienas iš sutarties pasirašymo ceremonijos organizatorių, Albertas Breueris, patvirtino šią informaciją ES tinklalapyje: „Viskas, ką tuo metu galėjome atspausdinti, buvo dviejų didelės apimties tomų pirmas ir paskutinis puslapiai. Tarp jų buvo tik tušti lapai“.
Pasak jo, dėl tokios situacijos kalti ne italų spausdintuvai, o Šveicarijos pareigūnai, sulaikę traukinį, kuriuo į Romą vežti dokumentai.
Be to, pastato Romoje, kuriame dirbo ekspertai, valytojos palaikė juodraštinius dokumentus šiukšlėmis ir juos išmetė .
Romos sutartis buvo pasirašyta Horacijų ir Kuriacijų salėje renesanso laikų Konservatorių rūmuose, esančiuose Michelangelo projektuotoje Kapitolijaus aikštėje.
84 metų D.Willey vis dar prisimena prieš šešis dešimtmečius įvykusį sutarties pasirašymą, kai diplomatai sėdėjo po didingomis freskomis, vaizduojančiomis didžiulį mūšį.
„Visi buvo apsirengę gana prabangiai, dėvėjo juodus kostiumus. Buvo daug kalbų“, – sakė jis. Pasak jo, tais laikais būta „labai mažai saugumo, labai mažai biurokratijos“.
„Aš tiesiog atėjau ir pamačiau pasirašymą“, – sakė D.Willey.
