Prieš dvi savaites „vienbalsio pritarimo“ sistemai iškilo pavojus, kai V.Orbanas bandė sužlugdyti iniciatyvą kompensuoti JAV pagalbos Kyjivui trūkumą. Tačiau likusios 26 šalys susitarė dėl pareiškimo teksto ir paprasčiausiai pridėjo jį prie kitų vienbalsiai priimtų rezoliucijų. Nors Vengrija atsisakė dalyvauti, dokumentas vis tiek buvo paskelbtas kaip oficiali Europos Vadovų Tarybos nuomonė. Žiniasklaidoje pranešama, kad jie nori dar kartą pasinaudoti šia taktika.
„Tai nauja realybė. Ji naudinga politiniu požiūriu. Nors ateityje galime susidurti su kitomis problemomis“, – sakė vienas aukšto rango ES diplomatas. Taip pat pažymima, kad į Vengrijos prieštaravimus dabar tiesiog atsižvelgiama – „ir jie greitai ignoruojami“.
Toliau judės į priekį 26 šalys
„Po kovo 6 d. niekam nebekyla abejonių dėl nuomonių išsiskyrimo su viena šalimi nare. Žinoma, mūsų tikslas visada yra priimti sprendimus su visomis 27 narėmis. Tačiau jei strateginiai nesutarimai išliks, o visi požymiai rodo, kad taip ir bus, tuomet judėsime į priekį 26 valstybių narių sudėtimi“, – sakė pareigūnas su anonimiškumo sąlyga.
Per paskutinį ES aukščiausiojo lygio susitikimą kovo pradžioje Europos vadovai pasiekė „didelę pergalę“, nes sulaukė Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico paramos ir nutraukė jo sąjungą su Vengrija. Vis dėlto griežtos formuluotės, kuriomis grasinama naujomis sankcijomis Rusijos energetikai ir prekybai, gali neturėti didelės reikšmės, nes faktiniam jų įgyvendinimui ES lygmeniu vis dar reikia vienbalsio pritarimo – o Vengrija jau ne kartą blokavo bandymus „pašalinti likusias spragas“.
Kitas diplomatas teigė, kad V.Orbanas pasirinko izoliacijos ir neliberalios demokratijos kelią, prieštaraujantį akivaizdiems ES ir net Vengrijos interesams. Jis turėjo daugybę galimybių pakeisti kursą, bet atmetė visas ištiestas rankas. „Jei jis mano, kad gali tai padaryti vienas, manau, mažai kas jį sustabdys“, – pabrėžė jis.
