Miesto vykdomosios valdžios vadovas Johnas Lee (Džonas Li) antradienį pristatė teisės akto pasiūlymą, kuriuo būtų nustatytos naujos saugumo nusikaltimų kategorijos, papildančios esamą nacionalinio saugumo įstatymą, kurį Pekinas primetė 2020 metais.
J. Lee teigimu, naujasis įstatymas reikalingas tam, kad nepasikartotų 2019 metais vykę masiniai prodemokratiniai protestai, peraugę į smurtinius susirėmimus.
ES reiškia susirūpinimą, kad dabartinis Honkongo nacionalinio saugumo įstatymas naudojamas siekiant susidoroti su opozicija ir užgniaužti kitokias nuomones, naujienų agentūrai AFP sakė ES atstovas spaudai.
„ES yra susirūpinusi, kad kai kurios [siūlomo įstatymo] apibrėžtys ir nuostatos prilygs Nacionalinio saugumo įstatymo taikymo sričiai ir drakoniškoms priemonėms ar net jas viršys ir dar labiau susilpnins likusias Honkongo laisves“, – antradienį vėlai vakare pridūrė atstovas.
Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų, Sandraugos ir plėtros biuras trečiadienį pareiškė, kad atidžiai stebės padėtį, ir pridūrė, kad prisidengiant nacionaliniu saugumu laisvės Honkonge buvo smarkiai suvaržytos.
„Svarbu, kad naujieji teisės aktai atitiktų tarptautinius standartus ir užtikrintų Honkongo gyventojams pažadėtas teises“, – sakoma biuro pareiškime.
Nuo tada, kai 1997-aisiais britai Honkongą perdavė Kinijai, mieste galioja „vienos šalies ir dviejų sistemų“ režimas, kai teisinė ir teismų struktūros yra atskirtos nuo žemyninės dalies.
Pasak Honkongo pareigūnų, miesto mažąja konstitucija vadinamame Pagrindiniame įstatyme reikalaujama, kad būtų priimtas įstatymas dėl penkių su saugumu susijusių nusikaltimų, įskaitant išdavystę, šnipinėjimą ir išorės kišimąsi.
Trečiadienį Pekinas pareiškė, kad visiškai remia naująjį Honkongo saugumo įstatymą ir teigė, kad jis užtikrina ilgalaikę taiką ir stabilumą pusiau autonominiame mieste.
Naujasis įstatymas „padės apsaugoti visų Honkongo gyventojų gerovę, apsaugoti investuotojų iš viso pasaulio interesus ir užtikrinti kokybišką plėtrą“, sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).
Tačiau Džordžtauno universiteto Azijos teisės centro tyrėjas Ericas Lai (Erikas Lai) AFP sakė, kad užsienio investuotojai gali būti atsargūs ir kad gali nukentėti laisvas informacijos srautas.
Jis pridūrė, kad pasiūlymu „bandoma suderinti valstybės paslapties ir šnipinėjimo nusikaltimus su žemyninės Kinijos teisės aktuose“ apibrėžtais atitinkamais nusikaltimais.
Vokietijos prekybos rūmų Honkonge prezidentas Johannesas Hackas (Johanesas Hakas) sakė tikintis, kad pareigūnai tiksliau apibrėš, kas yra valstybės paslaptis, nes ši sąvoka „galėtų apimti labai daug sričių“.
J. Hackas AFP sakė nemanantis, jog naujasis įstatymas turės įtakos mieste veikiančioms Vokietijos įmonėms, tačiau teigė, jog kyla pavojus, kad užsienyje šis teisės aktas bus suvokiamas kaip dar vienas Honkongo saugumo įstatymas.
