Europos Parlamento (EP), Europos Komisijos (EK) ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) deleguoti derybininkai teigia, kad sutartis palengvins kovą su sukčiavimu, korupcija ir mokesčių vengimu, taip pat sumažins žalą gyventojų sveikatai ir aplinkai.
„Turime apsaugoti visuomenei naudos duodančius pranešėjus nuo bausmių, atleidimo, perkėlimo į žemesnes pareigas ir ieškinių“, – sakė EK, pagrindinės bloko vykdomosios valdžios struktūros, pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas.
„Šios naujos ES mastu galiosiančios taisyklės dėl pranešėjų apsaugos būtent tam ir skirtos. Užtikrinsime, kad jie galės saugiai pranešti apie ES teisės pažeidimus daugelyje sričių“, – išplatintame pareiškime cituojamas F.Timmermansas.
Šį teisės aktą, kurio projektą pernai balandį pasiūlė EK, dar turi peržiūrėti teisininkai ir pateikti ją tvirtinti valstybes nares vienijantiems EP bei EVT.
Europos Parlamentas vadina pasiektą susitarimą „pirmąja ES mastu galiosiančia priemone pranešėjams apsaugoti“, leisiančia jiems rinktis, kam pranešti apie pažeidimus – nacionalinėms institucijoms ar ES struktūroms.
Anot parlamentarų, naujosios taisyklės „tiek apsaugos (pranešėjus), tiek skatins pranešti apie ES teisės pažeidimus“.
Tokiems pažeidimams priskiriamas mokestinis sukčiavimas, pinigų plovimas, taip pat įstatymų nesilaikymas viešųjų pirkimų, gaminių ir transporto saugos, aplinkos apsaugos reikalavimų, visuomenės sveikatos ir duomenų apsaugos srityse.
Taisyklėmis taip pat siekiama garantuoti, kad atskleidžiama informacija liks konfidenciali, sakoma EP pareiškime.
„Sutartas tekstas aiškiai draudžia persekioti informatorius ir numato jiems apsaugą nuo suspendavimo, skyrimo į žemesnes pareigas, bauginimo ar kitų susidorojimo formų“, – nurodė parlamentas.
Šiuo metu pranešėjai apsaugomi toli gražu ne visose Bendrijos šalyse, o aiškias teisines garantijas siūlo tik dešimt valstybių: Airija, Didžioji Britanija, Italija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Slovakija, Švedija ir Vengrija.
Institucija pridūrė, kad teisės akto projektu taip pat numatoma apsauga su informatoriais susijusiems asmenims, tokiems kaip kolegos, artimieji ir tyrimus atliekantys žurnalistai.
Pasak EP, bloko valstybės narės turi teikti informatoriams „išsamios ir nepriklausomos informacijos“, kaip pranešti apie pažeidimus, taip pat teikti jiems teisinę, finansinę ir psichologinę paramą.
Šiuo metu pranešėjai apsaugomi toli gražu ne visose Bendrijos šalyse, o aiškias teisines garantijas siūlo tik dešimt valstybių: Airija, Didžioji Britanija, Italija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Slovakija, Švedija ir Vengrija.
Europos Komisijos teigimu, pranešėjai atliko svarbų vaidmenį vadinamajame „dyzelgeito“ skandale, kilusiame paaiškėjus, kad automobilių gamintoja „Volkswagen“ montuodavo įrenginius, leidžiančius klastoti taršos bandymų rezultatus.
EK atstovai taip pat priminė, kad informatoriai padėjo atskleisti pažeidimus, galimai įvykdytus bendrovės „Cambridge Analytica“ – nebeveikiančios britų politinių konsultacijų įmonės, kaltinamos be leidimo rinkus milijonų socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų duomenis.
