„Deja, šiandien nepasiekėme susitarimo... Tačiau tai dar ne istorijos pabaiga“, – sakoma ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio trumpame pranešime, paskelbtame pasibaigus deryboms Briuselyje.
„Aš nepasiduodu... Mums reikia toliau diskutuoti. Mums reikia ieškoti sprendinio. Procesas tęsis“, – pridūrė jis.
Buvo nedaug vilčių, kad retas tiesioginis Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus ir Kosovo ministro pirmininko Albino Kurti susitikimas Briuselyje gali baigtis reikšmingu proveržiu.
Tačiau Vakarų šalių pareigūnai, stebintys jau ne vieną dešimtmetį besitęsiančią aklavietę abiejų kaimynių santykiuose, tikėjosi, kad derybos bent jau sumažins vis aštrėjančią retoriką iš abiejų pusių.
„Visi atviri klausimai bus sprendžiami ir turėtų būti sprendžiami ES remiamu dialogu“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovė užsienio reikalams Nabila Massrali.
„Abi šalys dabar turi nutraukti priešiškus veiksmus“ ir „elgtis atsakingai“, pridūrė ji.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, trečiadienį Briuselyje susitikęs su A.Vučičiumi, pranešė, kad Kosove dislokuotos Aljanso vadovaujamos pajėgos dėl dabartinės įtampos sustiprino savo buvimą prie šiaurinės Kosovo sienos su Serbija.
„Tačiau, žinoma, veiksime, kai reikės, ir veiksime proporcingai, nes mūsų pagrindinis tikslas – padėti sumažinti įtampą ir užtikrinti visų bendruomenių judėjimo laisvę, visų bendruomenių, įskaitant, žinoma, Kosovo serbus, saugumą“, – teigė J.Stoltenbergas.
Kosovas yra buvusi Serbijos provincija, tačiau Belgradas atsisako pripažinti 2008 metais jo paskelbtą nepriklausomybę. Europos Sąjunga jau daugelį metų tarpininkauja deryboms, skirtoms normalizuoti jų ryšius.
A.Vučičius „melu“ pavadino teiginius, kad Serbija nori įsikišti į Kosovo reikalus, tačiau pridūrė, jog ten gyvenanti nauja serbų „vaikų“ karta „nelaiko Kosovo nepriklausoma valstybe ir laiko jį Serbijos dalimi“.
A.Kurti savo ruožtu teigė, kad Kosovo tikslas – prisidėti prie „tvarios taikos“, tačiau taip pat tvirtino, kad „neteisėtos Serbijos struktūros virto nusikalstamomis gaujomis“, kurios pastatė užkardas, trukdančias judėti šiaurinėje Kosovo dalyje.
Pastarąjį kartą įtampa tarp Serbijos ir Kosovo išaugo praėjusio mėnesio pabaigoje, kai A.Kurti vyriausybė paskelbė, kad Serbijos išduoti asmens tapatybės dokumentai ir transporto priemonių valstybiniai numeriai nebegalios Kosovo teritorijoje.
Paspaudus Vakarams, A.Kurti atidėjo šios tvarkos įgyvendinimą mėnesiui – iki rugsėjo 1 dienos.
Serbų mažuma, gyvenanti daugiausia šiaurinėje Kosovo dalyje, į tokius planus reagavo su pykčiu, pastatė kelių blokadas, įjungė oro pavojaus sirenas ir šaudė iš ginklų į orą bei į Kosovo policijos pareigūnus. Vis dėlto niekas nebuvo sužeistas.
Serbija atsisako pripažinti Kosovo 2008-aisiais vienašališkai paskelbtą nepriklausomybę, kai ši provincija atsiskyrė per kruviną 1998–1999 metų konfliktą, užbaigtą tik NATO pradėjus bombarduoti serbų pajėgas.
Kosovo vidaus reikalų ministras Xhelalas Svecla apkaltino Serbiją ir jos sąjungininkę Rusiją išprovokavus ir parėmus neramumus.
„Matome tiesioginį Belgrado dalyvavimą, ne tik retoriką, bet ir tiesioginį grupuočių iš Serbijos, įskaitant jų saugumo agentūras, dalyvavimą, – sakė jis naujienų agentūrai AP. – Tai išpūsta ir importuota iš Serbijos ir Rusijos, jų vadinamojo vyresniojo brolio, siekiant kurstyti smurtą Kosove.“
Serbijos pareigūnai savo ruožtu apkaltino Kosovo valdžios institucijas planuojant išvyti visus likusius serbus iš Kosovo ir teigė, kad Belgradas panaudos „visas įmanomas priemones“, kad sustabdytų „pogromą“.
Kol ES ragino laikytis ramybės, A.Vučičius apsilankė Serbijos kariuomenės vadavietėje Belgrade ir beveik be užuolankų perspėjo, kad svarstomos visos galimybės, įskaitant karinius veiksmus.
Kosove dislokuota apie 3 800 NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų karių, todėl bet kokia karinė intervencija – Serbijos ar Rusijos – beveik neabejotinai sukeltų platesnio masto konfliktą.
Serbijoje aktyviai veikiantys Rusijos pareigūnai ir jų propaganda greitai prisijungė prie serbams palankaus naratyvo, teigdami, kad serbų mažumą Kosove engia ir prieš ją smurtauja daugumą sudarantys etniniai albanai. Analogišką naratyvą Maskva naudojo kaip pretekstą įsiveržti į Ukrainą.
Vakaruose baiminamasi, kad Rusija gali pasinaudoti Serbija siekdama destabilizuoti Balkanų regioną ir taip nukreipti bent dalį dėmesio nuo karo Ukrainoje. Didindami riziką, Rusijos pareigūnai neseniai pradėjo kalbėti apie karinės bazės įkūrimą Serbijoje, kurią beveik visą supa NATO valstybės narės.
„Serbija yra kariniu požiūriu neutrali, ir mums nereikia užsienio (karinių) bazių“, – po derybų su J.Stoltenbergu sakė A.Vučičius, kuris laikomas prorusišku politiku ir dažnai giria savo draugiškus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Serbija, Rusija ir Kinija nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės, bet ją remia Jungtinės Valstijos ir dauguma kitų Vakarų valstybių. ES pareiškė, kad Serbija ir Kosovas turi normalizuoti savo santykius, jei nori prisijungti prie 27 valstybių bloko.
