Priemonės, kurios pirmadienį turėtų būti patvirtintos Bendrijos užsienio reikalų ministrų, yra dalis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus, kurias taip pat planuojama paskelbti asmenims Rusijoje, Šiaurės Korėjoje, Eritrėjoje, Pietų Sudane ir Libijoje, sakė diplomatai.
Sankcijos bus paskelbtos iš viso maždaug tuzinui asmenų.
Kinija jau anksčiau piktai reagavo į planus nubausti ją už Pekino veiksmus Sindziango regione.
„Melu paremtos sankcijos galėtų būti traktuojamos kaip sąmoningas kenkimas Kinijos saugumui ir vystymosi interesams“, – antradienį sakė Kinijos ambasadorius prie ES Zhangas Mingas.
„Norime dialogo, o ne konfrontacijos. Prašome ES gerai pagalvoti. Jei kažkas sieks konfrontacijos, nenusileisime, nes neturime kito pasirinkimo kaip vykdyti savo įsipareigojimus mūsų šalies žmonėms“, – kalbėjo jis.
Anot žmogaus teisių grupių, mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Kinija taip pat kaltinama Sindziange naudojanti priverstinį darbą ir vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją.
Kinija šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad tos stovyklos yra profesinio ugdymo centrai, turintys atgrasyti uigūrus nuo islamo ekstremizmo.
Santykiai su Kinija ES kelia sunkų iššūkį, nes Bendrija laiko Pekiną tiek varžovu, tiek potencialiu ekonominiu partneriu.
Praėjusių metų pabaigoje Briuselis po septynerius metus trukusių derybų pasirašė plataus užmojo investicijų paktą su Kinija, tačiau dabar naujojo JAV prezidento Joe Bideno administracija spaudžia ES suformuoti vieningą frontą prieš Pekiną.
Vašingtonas trečiadienį įtraukė dar 24 aukšto rango kinų pareigūnus į „juodąjį“ sąrašą dėl Pekino vykdomos demokratijos slopinimo Honkonge.
ES plečia pernai gruodį patvirtintą savo naują pasaulinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą. Jis pradėtas įgyvendinti anksčiau šį mėnesį, kai Bendrija dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo paskelbė sankcijas keturiems Rusijos aukšto rango pareigūnams.
Diplomatai sako, kad naujų sankcijų Rusijai taikiniu taps asmenys, atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje, kurią geležiniu kumščiu valdo Kremliui lojalus Ramzanas Kadyrovas.
Kritikai kaltina 44 metų R.Kadyrovą sukūrus Čečėnijoje masiškais žmogaus teisių pažeidimais paremtą autokratinę sistemą, leidusią jam sukaupti didžiulius asmeninius turtus.
Žmogaus teisių aktyvistai pastaraisiais metais taip pat kritikuoja šio konservatyvaus musulmoniško Rusijos regiono valdžią dėl įtariamo gėjų kalinimo ir kankinimo slaptuose kalėjimuose.
Įstrigo vizitas – nepatiko užgaidos
Be to, trečiadienį patvirtinta, kad ES ambasadorių vizitas Kinijos Sindziango regione įstrigo dėl jų prašymo leisti susitikti su kalinamu uigūrų ekonomistu Ilhamu Tohti.
Kinija teigia kviečianti užsienio diplomatus ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarę Michelle Bachelet apsilankyti Sindziange, kur teisių gynėjų teigimu, specialiose stovyklose kalinama daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų musulmoniškų mažumų atstovų.
Tačiau didelės pažangos iki šiol nematyti.
Vienas Europos diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, jog taip yra todėl, kad misija nori aplankyti I.Tohti, 2014 metais nuteistą kalėti iki gyvos galvos už separatizmą.
2019 metais žmogaus teisių aktyvistui I.Tohti buvo paskirta prestižinė Europos Parlamento Andrejaus Sacharovo premija – svarbiausias ES žmogaus teisių apdovanojimas.
„Derybos įstrigo dėl Tohti ir kitų sąlygų, – sakė minėtas diplomatas. – Nemanau, kad jie greit išvyks.“
Kinijos ambasadorius ES Zhangas Mingas antradienį sakė, jog „beveik viskas buvo parengta“ ES valstybių ambasadorių apsilankymui Sindziange, tačiau iškilo kliūčių dėl „nepriimtinų prašymų“.
„Jie reikalauja susitikimo su vienu pagal Kinijos įstatymus nuteistu nusikaltėliu, – sakė jis. – Tai nepriimtina, labai atsiprašau.“
Kinija griežtai atmeta įtarimus dėl blogo elgesio su uigūrais Sindziange. Nors iš pradžių neigė tokių stovyklų egzistavimą, Pekinas dabar jas vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot oficialiojo Pekino, žmonės šiose įstaigose mokosi savanoriškai ir įgyja geresnes įsidarbinimo galimybes.
Trijų ES pareigūnų delegacija, 2019-ųjų sausį dalyvavusi kruopščiai surežisuotame apsilankyme Sindziange, yra pareiškusi nuomonę, kad viename tokiame „profesinio rengimo centre“ sutikti žmonės kalbėjo tai, kas jiems buvo liepta.
Zhang Mingas pridūrė, kad Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi kvietimą M.Bachelet perdavė kovo 7 dieną, jai vasario pabaigoje paraginus atlikti „nepriklausomą ir išsamų“ žmogaus teisių padėties Sindziange įvertinimą.
Ministras tvirtino, kad Sindziangas yra „atviras užsienio diplomatams, žurnalistams ir turistams“.
Visi užsienio žurnalistai pastaruosius vienus metus susiduria su intensyviu kinų pareigūnų trukdymu ir sekimu, jei bando perduoti pranešimų iš Sindziango, nurodo Kinijos užsienio korespondentų asociacija.
