„Direktyva įvestos kelios procedūrinės apsaugos priemonės, ginančios vartotojų teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę“, – nurodė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).
Šiuo verdiktu turėtų būti padėtas taškas viename iš daugelio teisinių nesutarimų tarp Lenkijos vyriausybės ir Briuselio.
2019 metais priimta direktyva platformoms nustatyta teisinė atsakomybė užtikrinti autorių teisių įgyvendinimą. Jos įpareigotos tikrinti, ką skelbia jų vartotojai, kad būtų užkirstas kelias autorių teisių pažeidimams.
Reformą palaikė žiniasklaidos bendrovės ir menininkai, tačiau jai priešinosi interneto milžinės ir laisvo interneto šalininkai.
Lenkija buvo viena iš šešių reformai nepritarusių šalių.
Lenkijos užsienio reikalų viceministras Konradas Szymanskis (Konradas Šymanskis) tvirtino, kad direktyvos nuostatos kelia „rimtą grėsmę žodžio laisvei“ ir dėl jų netgi gali būti „priimtos taisyklės, panašios į prevencinę cenzūrą“.
Tačiau ESTT nusprendė, kad reforma nustatė „aiškias ir tikslias priemonių, kurių gali būti imtasi, ribas, be kita ko, uždrausdama imtis priemonių, skirtų filtruoti ir blokuoti parsisiunčiamą teisėtą turinį“.
Teismas atkreipė dėmesį, kad direktyva, be kitų dalykų, leidžia naudoti autorių teisėmis saugomą turinį parodijai ar pastišui.
Teismas pridūrė, kad platformos neturi „bendrosios stebėsenos prievolės“, o reikiamą informaciją apie neteisėtą turinį jos gauna iš teisių turėtojų.
Visgi ESTT įspėjo, kad valstybės narės turi „stengtis veikti remdamosi tokiu interpretavimu, kuris leistų užtikrinti teisingą įvairių pagrindinių teisių pusiausvyrą“.
Be to, kad internetinės platformos įpareigotos užtikrinti autorių teisių įgyvendinimą, direktyva taip pat reikalauja, kad internetinės platformos mokėtų gretutinių teisių mokesčius žiniasklaidai už nuorodas į naujienų straipsnius ir trumpas jų ištraukas.
