Slovėnija 2018 metų liepą kreipėsi į Liuksemburge įsikūrusį Teismą, kaltindama Kroatiją, kad ji pažeidžia ES teisę, atsisakydama vykdyti arbitražo teismo nutartį šiame ginče.
Anot Liublianos, Zagrebas nevykdo 2017 metais Nuolatinio arbitražo teismo Hagoje nutarties, pagal kurią Slovėnijai priskirti daugiau nei du trečdaliai ginčijamos Pirano įlankos teritorijos.
Kroatija atsisakė pripažinti šį sprendimą ir paragino Slovėniją pradėti naujas derybas dėl užsitęsusio ginčo sienos klausimu, temdančio šalių santykius nuo pat jų atsiskyrimo nuo Jugoslavijos 1991 metais.
Kroatija, turinti 1 700 km ilgio pakrantę, reikalauja, kad demarkacijos linija eitų per patį įlankos vidurį. Tačiau vos 46 km pakrantės turinti Slovėnija tikina, kad jai labai svarbu turėti susisiekimą su tarptautiniais vandenimis.
Nuolatinis arbitražo teismas įpareigojo abi šalis per pusmetį įgyvendinti jo sprendimą. Pasibaigus šiam terminui abiejų šalių policija ėmė bausti viena kitos žvejus dėl sienos ir žvejybos pažeidimų.
Teisingumo Teismas penktadienį nurodė, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti Slovėnijos ieškinio.
Tačiau Teismas pažymėjo, kad Bendrijos sutartis įpareigoja abi ES nares „nuoširdžiai stengtis rasti galutinį teisinį [ginčo] sprendimą, kuris atitiktų tarptautinę teisę“.
Kroatijos vyriausybės vadovas Andrejus Plenkovičius socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Teismo sprendimas yra „Kroatijos argumentų pergalė“.
Jis paragino Slovėniją pradėti „dialogą ir dvišales derybas, kad būtų rastas abipusiai priimtinas ilgalaikis sprendimas“.
Prieš kreipdamasi į Teismą Slovėnija paprašė Europos Komisijos paspausti Kroatiją vykdyti arbitražo teismo nutartį, o jei ši nesutiks – imtis prieš šalį oficialių procedūrų.
Tačiau Briuselis paragino Zagrebą ir Liublianą patiems ieškoti ginčo sprendinio ir pasisiūlė tarpininkauti.
